Lapkričio tuštučiai

Susivėlinau, labai, tačiau geriau vėliau, nei niekada :) Grįžtu su lapkričio tuštučiais ir prieš pradėdama rašyti, pagalvojau, kad nuo to laiko, kai pradėjau šį projektą kosmetikos perku žymiai mažiau, o daiktų tai pat sunaudojau žymiai daugiau, nei anksčiau. Tikrai visai neblogas dalykas norint susimažinti turimos kosmetikos kiekius :) Na, o dabar pradedam :)

Tvarka ir švara. Man labai patinka Thomas Philipps parduotuvė, nors ir retokai ten apsilankau. Kartais ten galima surasti visokių įdomių dalykų, tokių kaip šis oro gaiviklis. Kvepia tikrai skaniai, kaip arbūzinė kramtoma guma, tačiau kvapas labai trumpalaikis. Vien todėl, kad arbūzai ir čiupau šį oro gaviklį. Tikrai nekartosiu ir nerekomenduoju pirkti, nes pinigų švaistymas vien dėl trumpalaikio kvapo, tektų nuolat purkšti patalpas, kad būtų kažkos efektas.

Pabaigiau ir dar vieną Isanos dušo gelio buteliuką. Šis buvo toks įdomus, su aliejaus perlais, kad kūnas būtų pamaitintas. Nepastebėjau šio efekto, tačiau savo darbą atliko gerai, o kvapas toks įdomus, švelnus, neintensyvus, gal kiek aliejingas sakyčiau.

Labai patiko vėl iš Drogo buvau nusipirkusi vonios druskos Kneipp dviejų kvapų, o vadinosi "Pajausk ramybę", pasiflorų ir dedešvų kvapo. Naudojau juos atskirai, o kvapas pasakiškas, kaip ir vandens spalva :) O taip pat pabaigiau antrą turėtą vonios burbulą iš Riga Soap Manufacture, kurį buvau gavusi per kažkurias Kalėdas. 

Šį kartą man kažkaip viskas taip chaotiškai gaunasi. Plaukams prižiūrėti pagaliau pabaigiau plaukų kaukę iš Kallos. Jau ji man buvo atsibodusi, ne juokas sunaudoti visą litrą šios priemonės, o pirkau ją Eurokose. Ši kaukė buvo su keratinu, nors yra ir kitų rūšių, tiesiog norėjau švelnių plaukų. Jei ne kiekis, tai man ji visai patiko, bet kaip ir minėjau, jau labai nusibodo ją naudoti. Be to, ji nėra brangi. Nežinau, ar ji duoda ką gero ilgalaikėje perspektyvoje, bet po plaukų trinkimo tam kartui tikrai plaukai atrodydavo atsigavę. 

Pėdoms palepinti pabaigiau ilgai laikytą kojų šveitiklį iš Babuška Agafija. Pamasažavus pėdas su šiuo šveitikliu jos tapdavo kaip šilkinės ir tokios malonios, kad net norėdavosi bėgti ir jaukiai įsitaisyti lovoje ir mėgautis suteiktu pojūčiu. O jis tikrai malonus buvo, pėdos tiesiog atsigaudavo. Produkto struktūra kreminė su stambiomis granulėmis šveitimui. Norėčiau ateityje vėl įsigyti šio šveitiklio.









Kažkada per grožio mugę Maximoje nusipirkau pamėginimui tokį Garnier neo dezodorantą ir man jis labai patiko, skaniai kvepia, gerai apsaugo nuo prakaitavimo, tačiau pakuotė... Nežinau, ką ir pasakyti. Kol produktas naujas ir mažai panaudotas viskas kaip ir gerai, bet kuo mažiau jo liko, tuo sunkiau buvo išspausti gaminį. Čia kaip su dantų pasta, žinai, kad yra, bet sunku išsispausti. Tai čia pagrindinis pakuotės minusas, kuris verčia susimastyti ar nevertėtų pirkti purškiamo varianto, o gal net ir kito gamintojo.










Apie rankų kremą daug nekalbėsiu. Jis iš Lidl, paprastas, pakankamai nebrangus, tinkamas kasdieniam naudojimui. 

Iš Maximos pirktos šlapios servetėlės, kurių sunaudojau jau ne vieną pakuotę. Pigios, paprastos. Man visai patiko makiažo valymui naudoti.






Galiausiai priėjome prie dekoratyvinės kosmetikos ir kvepalų. Iš dekoratyvinės kosmetikos sunaudojau tik kelis dalykėlius. Tai iš Avon lūpų dažų mėginėliai. Nepažiūrėjau, kokie jie, bet tai galėjo būti ir iš Luxe serijos, kažka panašaus. Antakiams formuoti turėjau gavusi Catrice antakių šešėlius su šepetėliu (Catrice antakių priemonė "Velvet Brow Powder Artist"). Gavau šį "pieštuką", kai užsisakiau žurnalo prenumeratą ir labai apsidžiaugiau, nors spalva ir nelabai man tiko. Pamėginau, patiko ir galvojau lėksiu įsigyti reikiamos spalvos, bet laimei, kad to nepadariau ir panaudojau ilgiau. Nežinau, priemonė kaip ir nieko, bet kuo ilgiau naudojau, tuo labiau man pradėjo patikti tradicinis pieštukas ar antakių šešėliai, kuriuos tepti reikia šepetėliu, žymiai lengviau formuoti.






Ir galiausiai liko kvepalai. Dveji mėginėliai taip pat yra iš Avon, jei gerai pamenu vienas iš jų buvo "Beat", o kito jau nepamenu. Taip pat mėginėlis, gautas iš žurnalo, C-Thru Lime Magic, kurių turiu pilną pakuotę. Šie man labai patinka, švelnūs, citrusiniai. O taip pat pabaigiau iš Essence mažą buteliuką "We are...lovely". Saldūs kvepaliukai, bet man labai patiko.

Tai tiek šiam kartui, spontaniškai, chaotiškai, per kelias dienas surašytas įrašas. Bet man labai patinka šis projektas, pagrinde todėl, kad tikrai perku mažiau, pirkiniai dažniau būna būtini (šampūnas, dušo gelis ir pan.), o ne tokie, kurie užima vietą. Anksčiau būdavo, kad užėjusi į Drogą ar Eurokosą pasiimdavau kokį nors mažmožį, kurio man visai nereikėdavo, bet būdavo akcija, gražiai sublizgėdavo ir čiupdavau negalvojusi, o dabar pagalvoju, ar man tikrai to daikto reikia, ar tikrai jį naudosiu ir jis nedulkės stalčiuje. Taip, padarau dar nuodėmių ir dar kartais ką nors nusiperku tam, kad pirkti, bet tokie epizodai vis retesni ir aš tuo labai džiaugiuosi. Kol turiu ką naudoti, tol tęsiu šį projektą :)

Saldus žodis - atostogos

Kaip gera atostogauti ir neiti į darbą, kad ir kiek trumpai tos atostogos truktų. Lapkričio antroje pusėje tai ir dariau. Nors atostogos truko vos savaitę nelabai ir pavyko pailsėti, nes teko padaryti nemažai darbų. Na, koks ten teko, tiksliau pati norėjau ir reikėjo. Tai trumpai apie mano atostogas. 

Ką nuveikiau? O nuveikiau nemažai, tai nuvykau į Kauno klinikas ir pagaliau susitariau dėl protinių dantų šalinimo. Jau seniai laikas buvo jais pasirūpinti, bet tikriausiai man, kaip ir daugumai, odontologų baimė yra didelė. Tai va, užsiregistravau ir lapkričio 27 d. man pašalins 3 protinius dantis.... baisu... Toliau didžiąją dalį atostogų praleidau tinginiaudama ir ilsėdamasi. Spėjau įgyvendinti vieną savo norų, pabaigiau siuvinėti paveikslą ir pradėjau dar vieną punktą vykdyti, t. y. skaityti senus susikaupusius žurnalus, nes gaila mesti lauk, juk pirkau, mokėjau pinigus, o net nepavarčiau. Tai dabar su kiekvienu perskaitytu žurnalu semiuosi kažką įdomaus ir motyvuojančio. Taip pat stengiuosi neskubėti, nes kai noriu padaryti vienu metu šimtą darbų, retai ir vieną užbaigiu.

Pastaruoju metu man labai norisi tvarkytis namus. Ne šiaip sutvarkyti, bet tai daryti iš pagrindų. Pradėjau nuo virtuvės, bet šiuo metu, kai rašau šį įrašą dar ją vis tvarkau. Užsimaniau sutvarkyti butą ir išmesti ar atiduoti visus nereikalingus daiktus, kurie tik užimą vietą, o jais aš ar mano antra pusė visai nesinaudoja. Tai jau pririnkau du maišus išvežimui ir du maišus išsimečiau. Tai darbas reikalaujantis pastangų ir valios, nes yra susikaupę nemažai daiktų "o gal kada prireiks" ir "bet man labai gaila". Tikiuosi man pavyks išlaikyti tvirtesnę valią ir išmesti bent jau didesnę tokių daiktų dalį. 

O atostogų pabaigą vainikavo apsipirkimas Lenkijoje. Važiavome ieškoti pigesnės striukės ir kitų daiktų. Gal ir nesutaupėm šimtų eurų, bet tikrai pigiau apsipirkom. Man visai patiko ši išvyka, nors teko labai anksti keltis, kad suspėt į Suvalkų turgų, kuris mane nuvylė. Tikėjausi daugiau pamatyti, bet Vinted.lt sumokėjus daugiau, galima žymiai gražesnių dalykų prisirinkti, nei turguje. Tada dar aplankėme Tesco, prisipirkom visokių prekių, maisto produktų ir keliavom namo. Pavargau, bet pamačiau pati. Antrą kartą važiuojant šiek tiek kitaip daryčiau ir ruoščiausi išvykai. Labai daug kur nenuvykom ir nepamatėm, bet atstumas panašus kaip iki Vilniaus, tai tikrai nieko baisaus, kad ir ne visur išvaikščiojom. 

Štai tokia mano atostogų savaitė. Prabėgo greitai, buvo labai mažai jų, bet visai turiningai. O dabar lekiu darbuotis, tvarkytis namų ir skaityti žurnalų, nes jų turiu dar laaabai daug. Žinau, kad iki gimtadienio nespėsiu visų 25 norų punktų įgyvendinti, bet niekas nedraudžia pamėginti. Galų gale, artėja metų pabaiga, galėsiu pasidaryti realistiškesnį norų sąrašą. O dabar kelios nuotraukos iš šių metų mano siuvinio progreso. Atsiprašau, kad jos gal ir nėra itin kokybiškos, nes darytos telefonu.
Iki pasimatymo :)

Lapkričio slogučiai

Ar jums būna tokių dienų kai nežinote, ko norite, ką veikti ir pan.? Man tokių epizodų būna pastaruoju metu gan dažnai. Pagaunu save kažko laukiančia, kažko norinčia, bet net nežinau, ko noriu ir ko laukiu. Bet taip tikriausiai yra todėl, kad žiema nenumaldomai artėja, o dienos trumpėja. Negaliu sakyti, kad man žiema nepatinka, nes tada šventės būna, bet... norisi ir ilgų gražių, šiltų dienų.

Rugsėjo ir spalio mėnesių tuštučiai

Štai ir vėl aš su savo sunaudotomis kosmetikos ir kūno priežiūros priemonėmis. Toks jausmas, kad jų pabaigimui nėra galo ir neaišku kada jos baigsis. Nors man visai patinka, mažiau išleidžiu kosmetikai, nes nebereikia pirkti :) Bet norisi esamas priemones greičiau sunaudot ir turėt tik pačias pagrindines ir reikalingiausias. Na, bet pastaruoju metu aš tikrai mažai ką naudojau ir rugsėjo mėnesiui nelabai turėjau, ko parodyt, todėl ir vėl sujungiau du mėnesius, kad būtų daugiau sunaudotų daiktų ir didesnis džiaugsmas man dėl tuštėjančių aruodų :) Spalio pradžioje net netikėjau, kad bus labai daug daiktelių, bet prisirinko tokių stambių pakuočių. Pagalvojau, kad būtų mažiau nuotraukų, tai į vieną sudėsiu kelis daiktus, bus trumpesnis visas įrašas :) Na ką, pradedam.

Lauren Kate "Aistringieji"

Labai, oj labai ilgai skaičiau šią knygą. Nepasakyčiau, kad ji man nesiskaitė, tiesiog turėjau įdomesnės veiklos. Greitu laiku parodysiu beveik 3 metų darbą. Na jis galėjo ir greičiau pasidaryti, jei nebūčiau dariusi tokių didelių tarpų. Bet dabar knygos apžvalga. Tai trečia L. Kate knyga, kurią perskaičiau. Ir ši knyga yra  romanų "Puolusieji" ir "Kenčiantieji" tęsinys. Liko dar kelios ir pabaigsiu šią istoriją.

Darja Doncova "Geležinių gniaužtų salonas"

Esu tikra knygų pelė. Man patinka skaityti ir aš tuo labai didžiuojuosi. Tačiau be skaitymo man patinka ir kiti dalykai. Bet šį kartą aš čia su dar viena perskaityta knyga. Šis mano perskaitytas detektyvas man buvo neįprastas, nes paprastai skaičiau "įtempto siužeto" romanus, o šis labiau humoristinis ir dėl to man dar labiau patiko. 

Pašnekesiai

Ar galite patikėti, kad jau įpusėjo ruduo? Iki metų pabaigos liko truputį mažiau nei 3 mėnesiai. Kaip greitai laikas bėga... Sunku patikėti, kad jau tuoj reikės bėgti ieškoti, daryti, gaminti kalėdines dovanėles, galvoti, ką skanaus padaryti ant šventinio stalo. Ir tikrai ne per anksti aš užsimenu apie artėjančias šventes. Bent jau man laikas bėga tiesiog nenumaldomu greičiu, atrodo vos prieš kelias savaites buvo graži (kiek jau buvo įmanoma) vasara. Ar pamenate, kaip kažkada rašiau apie 2017 metų planus? Pagalvojau, kad iki metų pabaigos likus vos keliems mėnesiams pats metas pasižiūrėti, kaip man sekėsi šiais metais vykdyti planus, kur reikėtų pasistengti, kad galėčiau pabaigti kai kuriuos darbelius, o kuriuos ten atidėti 2018 metams.

Tai štai, šiais metais galvojau, kad man pavyks įvykdyti šiuos planus:

1.  Atiduoti didžiąją dalį skolų bankams (turiu vartojimo paskolą, nes pirkau automobilį ir lizingą)
2. Padidinti ar net padvigubinti santaupas (na čia tikrai nesakysiu kiek turiu ir kiek noriu susitaupyti)
3. Perskaityti susikaupusius žurnalus (dažniausiai perverčiu akimis ir vis atsidedu į krūvą vėlesniam skaitymui, kuri vis auga, nes prisitempiu įdomių knygų)
4. Išspręsti turimus kryžiažodžius (skamba kvailai ir bukai, bet pernai vienu periodu buvau pasinešusi dėl kryžiažodžių, pirkau, sprendžiau ir kaupiau, nes niekaip nepabaigdavau spręsti iki galo)
5. Sulieknėti, numesti 10 kg (dėl skydliaukės problemų per kelerius metus priaugau daug svorio, todėl nuo pernai pradėjau labiau prisižiūrėti ir numečiau 5 kg, bet noriu sverti tiek, kiek turėtų sverti mano amžiaus, ūgio ir fizinio aktyvumo lygio moteris)
6. Padėti sužadėtiniui baigti studijas (kartu rašėme bakalaurinį darbą ir greitai paaiškės, ar man pavyko prisidėti savo pagalba tiek, kad pagaliau jis gautų tą taip svajotą diplomą)
7. Per 2017 m. perskaityti bent 20 knygų (nebus itin sunku)
8. Per 2017 m. parašyti bent 20 blog'o įrašų
9. Per 2017 m. pabaigti siuvinį, ar bent išsiuvinėti didžiąją dalį (tai taip pat malonus planas)
10. O šį plano punktą kol kas pasiliksiu sau :)

Pažiūrėkime, kaip man pavyko:

1.  Atidaviau lizingą, tačiau sugedus mašinai, pirkau naują, tai teko pasiimti dar vieną paskolą, tai dabar turiu dvi dideles, bet per daug nesijaudinu, žinau, kad atiduosiu viską, jei ne laiku pagal grafiką, tai tikrai greičiau.
2. Dėl santaupų nelabai ką galiu pakomentuoti, tik tiek, kad aš jų nesumažinau :D
3. Šį punktą savo sąraše buvau sukonkretinus iki 30 vnt., nes jų turėjau daug daugiau, dvigubai tiek, tai galiu pasidžiaugti, kad šiems metams iš 30 žurnalų liko tik 1 vienetas. Nors juos mėginsiu perskaityti visus. Dabar atrodo dar liko apie 30 žurnalų, nes naujų prisiprenumeravau.
4. Jooo, kvaila mano užgaida, bet ją įveikiau.
5. Nesulieknėjau. Tai padaryti man sunkiai sekėsi, bet svarbu, kad stengiuosi išlaikyti esamą svorį ir daugiau nei dabar sveriu nepriaugti. Dar liko keli mėnesiai, gal pavyks numesti bent porą kg.
6. Įvykdyta, diplomas saugiai guli stalčiuje :D
7. Su malonumu tai padariau ir toliau nenustoju skaityti.
8. Tikrai prirašiau daugiau nei 20 įrašų ir tuo didžiuojuosi.
9. Šis punktas vykdomas kiekvieną savaitgalį ir jau po truputį matosi rezultatai. Tikiuosi iki metų galo liks labai nedidelis plotelis.
10. Šį punktą nutylėjau, nes jis susijęs su vaikeliu. Ir jis tikriausiai šiais metais liks neįvykdytas.

Štai kaip. Tokie šiek tiek kvaili, šiek tiek vaikiški ir labai rimti planai buvo sugalvoti šiems metams. Apibendrintai galiu sakyti, kad iš viso sąrašo liko visai nedaug.

1.  Atiduoti didžiąją dalį skolų bankams (turiu vartojimo paskolą, nes pirkau automobilį ir lizingą)
2. Padidinti ar net padvigubinti santaupas (na čia tikrai nesakysiu kiek turiu ir kiek noriu susitaupyti)
3. Perskaityti susikaupusius žurnalus (dažniausiai perverčiu akimis ir vis atsidedu į krūvą vėlesniam skaitymui, kuri vis auga, nes prisitempiu įdomių knygų)
4. Sulieknėti, numesti 10 kg (dėl skydliaukės problemų per kelerius metus priaugau daug svorio, todėl nuo pernai pradėjau labiau prisižiūrėti ir numečiau 5 kg, bet noriu sverti tiek, kiek turėtų sverti mano amžiaus, ūgio ir fizinio aktyvumo lygio moteris)
5. Per 2017 m. pabaigti siuvinį, ar bent išsiuvinėti didžiąją dalį (tai taip pat malonus planas)
6. O šį plano punktą kol kas pasiliksiu sau :)

Štai darbai, likę metų pabaigai, iš jų tikiuosi, kad pavyks įgyvendinti dar mažiausiai 2 punktus.

Tokie mano pasiplepėjimai šiai niūriai rudens popietei :)

Kiera Cass "Paveldėtoja"

Ketvirtoji mano perskaityta Kieros Cass knyga ir tikrai dar tikrai ne paskutinė "Atrankos" serijos dalis. Šį kartą ji jau ne apie Ameriką Singer, o apie jos dukrą Idliną Skriv. Ši jauna princesė - būsima Ilėjos valdovė, galingiausia moteris pasaulyje. Na tai istorijos apie Ilėjos monarchiją tęsinys.

Mano 2017 vasara. Palanga, Šventoji, Klaipėda, Panemunės pilys

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais pasistengėme nuvykti prie jūros. Turim kelias vieteles, į kurias visada užsukame. Šiemet taip gavosi, kad savaitgalį, sulaukus gražaus oro, aplankėme jūrą. Pabuvome tiek Šventojoje, kurioje tradiciškai maitiname antis ir gulbes, tiek ir Palangoje, pasivaikščiojome ant tilto.

Nikki Gemmell "Su mano kūnu"

Grįžtu su naujai perskaityta knyga. Šį karta tai ne įprastinis mano mėgiamas detektyvas. Knygoje narpliojami painūs moters santykiai su savimi. Ir taip, romane yra erotikos, bet tai tikrai nėra "50 pilkų atspalvių" versija. Šį kartą viskas kitaip.

Liepos ir rugpjūčio tuštučiai

Na pagaliau pribrendau ilgai nedarytam tuštučių įrašui. Šį kartą už du mėnesius, liepą ir rugpjūtį. Prisikaupė visai nemažai daiktelių, nors tikėjausi, kad jų bus daugiau. Kol kas šio projekto neketinu apleisti, nes dar turiu labai daug ir įvairios ne tik dekoratyvinės kosmetikos, bet apskritai kūno priežiūros priemonių, įskaitant ir plaukus. Mesti daiktus gaila, o naudot kai kuriuos sunku prisiversti, nes akis mato naujus ir norisi juos pirkti, bet jau tikrai pakankamai seniai nebuvau apsipirkinėjusi grožio priemonių parduotuvėse ir labai džiaugiuosi, nes turiu visko, ko man gali prireikti.

Tess Gerritsen "Užkratas"

Ir štai šviežiai perskaitytas detektyvas. Man tikrai labai labai patinka detektyvai. Nors šiuo metu skaitau visai kitokio žanro knygą, bet apie ją papasakosiu, kai perskaitysiu. O dabar apie šią Tess Gerritsen knygą. Anksčiau skaitytose knygose veikėjai man jau buvo pažįstami, pavyzdžiui, teismo medicinos patologė daktarė Moira Ailz. Na, šioje istorijoje paminima tik viena man jau pažįstama vietovė, būtent Bostono teismo medicinos centras.

Leutenegger Gertrud "Ninevė"

Grįžtu su viena iš neseniai baigtų skaityti knygų. Ši trumpa, vos kiek daugiau nei 100 puslapių knyga, kurią perskaičiau, man pasirodė sunki. Ji nėra didelė, tačiau rašymo stilius nėra įprastas. Ir man pakankamai sunku rinkti žodžius norint apibūdinti pasakojimą, todėl trumpai aprašysiu savo įspūdžius ir įdėsiu knygos santrauką.

Lauren Kate "Kenčiantieji"

Pagaliau perskaičiau antrą šios autorės knygą apie Liusę ir jos draugus. Pasikartosiu, tai knyga labiau skirta paaugliams, bet aš nelinkusi knygos nurašyti vien todėl, kad ji per daug paaugliška. Man tiesiog patinka skaityti, o net ir lėkštokos istorijos savotiškai praverčia, gilinamas žodynas, lavinama vaizduotė, galų gale atsipalaiduojama nuo rutinos ir įtampos, kurios tenka patirti dienos bėgyje.

Liza Marklund "Nobelio testamentas"

Tai antra mano perskaityta šios autorės knyga, detektyvas. Pirma buvo "Klubas 69". Mačiau, kad dar yra išverstos dvi knygos, kurias būtinai perskaitysiu pirmai progai pasitaikius. O dabar šis tas apie knygą. Tai Anikos Bengtzon istorijos tęsinys, šį kartą veiksmas vyksta po 10 metų...

Paplepėjimai

Laukiu atostogų. Labai nuoširdžiai tai darau, nes jau visai pavargau. Neturėjau normalių atostogų nuo nežinau kada. Per šiuos metus turėjau pasiėmusi tik 4 laisvas dienas ir tai jos buvo panaudotos ne poilsiui.. Nesiseka nei darbuotis, nei šiaip motyvacijos kam nors yra. O dar visokiausi rūpesčiai kamuoja. Dabar planuojam pirkti automobilį, nes dabartinis "susirgo" ir jau ne pirmos jaunystės, tai ligos puola. Laimei, automobiliuką pavyks pataisyti, todėl, kol susirasim kitą, galėsim dar pasivažinėti nemažai. Kitas mane pastaruoju metu kankinantis rūpestis yra ateities baimė. Tiksliau yra planų visokių, bet nežinau, kaip elgtis, kaip juos pasiekti. Šiuo metu galvoje sukasi tik vienintelė mintis - namai. Darbe galvoju, ką veikti, kad laikas pralėktų žaibiškai. Jei darbuojuosi su įdomiomis užduotimis, jis tikrai greičiau  bėga, bet ne visada pasiseka įdomių užduočių gauti, kitos sunkios ir reikalaujančios pastabumo.

Na tikiuosi sulauksiu atostogų, ši savaitė jau beveik pasibaigė, nenumaldomai artėja savaitgalis, o aš planuoju tvarkytis ir siuvinėti savo paveikslą, gal dar knygą ar žurnalą paskaityti. Šiuo metu taupom, gal pavyks ne tik skolas atiduoti, bet gal dar liks pradiniam automobilio įnašui. O kita savaitė nusimato ne tik darbinga, bet ir labai maloni. Eisiu tvarkytis nagus ir dar į kirpyklą :) Tai va, laukiu atostogų pradžios :)

Jean M. Auel "Pirmykštė moteris: Kelionė per lygumas"

Sugrįžtu su perskaityta stora knyga. Na, bent jau man ji buvo storoka ir labai įdomi. Nesigailiu pasiėmusi šios serijos pirmą knygą ir pamėginus perskaityti. O ši perskaityta knyga yra man ketvirta iš šešių. Ir visos jos panašios apimties, apie 600-900 psl. Yra ką veikti. Galvoju, kad kodėl nepasidalinus su jumis ši nuostabia istorija, nors ir ne nuo pradžios. Gal kas susigundys ir surizikuos perskaityti visas knygas. O dabar truputis istorijos.

Pirmoje knygoje "Urvinio lokio gentis" prasideda pasakojimas apie mažą mergaitę vardu Aila. Tai apie 35 tūkst. metų prieš Kristų laikai, kai gyveno pirmykščiai žmonės, gentys. Pasakojama, kaip žmonių šeimą ištinka tragedija. Per žemės drebėjimą žūsta Ailos tėvai, o pačią mergaitę sužeidžia urvinis liūtas. Ailą suranda gentis. Man norisi manyti, kad genties žmonės yra kaip neandartaliečiai, o Aila ir jos rūšis jau priklauso statiesiems žmonėms. Gentis yra prietaringa, bijanti kitų, mergaitės, žmonių, todėl nenori jos priglausti, tačiau gydytoja pasipriešina ir pasiima vaiką. Aila užauga gentyje, išmoksta papročių, kalbos. Pirmoje knygoje aprašomas mergaitės augimas, genties papročiai, sunkumai, kuriuos teko patirti Ailai. Knygoje daug kraštovaizdžio aprašymų, viskas labai detaliai pasakojama.

Atostogos nuo rašymo

Prabėgo beveik mėnuo nuo paskutinio mano įrašo. Nerašiau nei apie aplankytas vietas, nei apie perskaitytas knygas, nors perskaičiau tik vieną. Visai nustojau galvoti apie tinklaraštį. Tai buvo lyg šiokios tokios atostogos. O dabar galiu vėl kibti į šį pomėgį ir pratęsti savo rašinius, kuriuose atsispindi mano išgyvenimai, mintys, siekiai ir panašiai.

Tai va, dingau šiam mėnesiui matyt ne veltui, reikėjo persikrauti, kad kiltų naujų minčių ne tik rašymui, bet ir tolimesniems siekiams įgyvendinti. Pastarąsias dvi savaites ne tik nieko nebeveikiau naudingo, bet ir apsileidau su mityba. O tiek nedaug buvo likę iki savo tikslo pasiekimo. Laimei, turiu laiko viskam pasitaisyti ir kibti į darbus nauja jėga. Kartu pradėjau kelti sau mėnesio tikslus, bet tik sėdint prie kompo jie nesidaro savaime.

Šis mano įrašas yra šioks toks paaiškinimas, kur buvau dingusi, o tiesa tokia, kad niekur, tiesiog ilsėjausi. Ir tai kartu ir šio mėnesio įrašų planelis, kuriuos norėčiau parašyti, bei apžvalga kas nutiko naujo ar kažkas tokio. Nesu labai nuosekli, bet rašau taip, kaip ir jaučiuosi. 

Šį mėnesį planuoju tinklaraštį papildyti keliais naujais įrašais, tai turėtų būti 2-3 įrašai apie perskaitytas knygas, 1 įrašas apie liepos mėnesio keliones ir gale mėnesio arba rugsėjo pradžioje turėčiau įkelti įrašą apie tuštučius. Taip pat galvoju, gal daugiau rašysiu trumpų įrašų apie savo siekius ir savo gyvenimą, savo svajones ir kasdienybę, bet ar tai pavyks, parodys laikas.

Na štai tokie mano pamąstymai rugpjūčiui. Tai paskutinis vasaros mėnuo, artėja ruduo. Man rugsėjis vis dar asocijuojasi kaip naujo sezono pradžia, nes dažniausiai viskas prasideda, moksleiviai pradeda eiti į mokyklą, kolegiją ar universitetą, prasideda televizijų sezonas. Tai gal ir man bus koks nors virsmas kažką pradėti naujo, o gal kaip tik užbaigti seną.

Šiuo metu pradėjau "lankyti" kursus www.coursera.org tinklapyje. Pasirinkau "Learning How to Learn: Powerful mental tools to help you master tough subjects" kursus. Tikrai įdomu ir nenuobodu, yra daug naudingų patarimų. Taip pat užsirašiau į Bendrųjų gebėjimų testą, reikalingą norint dalyvauti darbo konkursuose į valstybės tarnybą. Pradėjau dėl savęs stengtis. Na, iki pasimatymo :)

Diana Gabaldon "Svetimšalė"

Štai ir vėl aš su nauju įrašu. Šį kartą tai tik perskaityta knyga. Jau septintoji dalis, kurią su malonumu perskaičiau iš "Svetimšalės" serijos. Anksčiau nieko nesu pasakojus apie šias knygas, nors ir daugumą skaičiau tinklaraščio rašymo laikotarpiu, bet vis galvojau, kad tai ne pirma serijos knyga,  tai kam pasakot. Bet iš kitos pusės, aš juk vistiek skaitau šias knygas, o kodėl bent jau bendrais bruožais nepapasakot. Manau, šis įrašas bus labiau toks, kurį gali pasiskaityti visi. Nenorėčiau pasakot daugumos detalių, nes tai panašiai kaip koks Žiedų valdovas, neperskaitęs pirmų dviejų knygų nelabai žinosi, kas vyko prieš tai ir kodėl siužetas toks ar kitoks. Bent jau man visa D. Gabaldon "Svetimšalės" knygų serija labai patiko, pradėjau žiūrėti net ir serialą, o ar patiktų jums, na kiekvienas turi savo mėgiamus žanrus, todėl nenustojau skaityti ir jau štai perskaityta septinta knyga. Kai tik pasitaikys proga, nes šiuo metu turiu dar 4 knygas, perskaitysiu ir paskutinę išverstą autorės knygą.

30 diena. Mano dienos rutina.

Paskutinė 30 dienų tinklaraščio rašymo diena! Kartu ir truputi liūdna ir džiugu, kad visgi ir šį iššūkį pagaliau įveikiau. Ir šios dienos tema mano dienos rutina. Pasistengsiu papasakot ką veikiu įprastą dieną kaip ši, o šiandien man yra darbo diena.

Birželio mėnesio tuštučiai

Pagaliau prisėdau ir nufotografavau praėjusio mėnesio sunaudotas priemones. Dar kelios dienos praėjo, kol atsisėdau ir pradėjau rašyti šį įrašą. Bet geriau vėliau, nei niekada. Kaip per vieną mėnesį, tai turiu prikaupusi visai nemažai tuštučių. Kuo toliau, tuo labiau man pradėjo patikti mano projektas sunaudoti turimą kosmetiką. Kartais peržiūriu kelis daiktus ir galvoju, kad labai daug turiu visokių kosmetikos ir kūno priežiūros priemonių. Tikrai daugiau nei man reikia. Tai šis projektas tikrai leis susimažinti daiktų kiekį ir likęs turinys tikiuosi tilps į mano turimą kosmetinę. Galbūt šį mėnesį dar padarysiu įrašą apie šiuo metu naudojamą kosmetiką, dar nežinau. O dabar prie tuštučių.

29 diena. Kaip aš įsivaizduoju, koks turėtų būti mano gyvenimas

Savaitgalis buvo kupinas nuotykių ir visokių kitokių darbelių. Pastaruoju metu nesijaučiu užtikrinta savimi ir daug kas slysta iš rankų. Pirmiausia tai mano emocijos ir elgesys kai kuriais atvejais buvo nepateisinamas, nesvarbu, kad jį įtakojo mano sveikatos problemos. Gaila, tačiau savaitgalį tikrai buvau labiau susikoncentravus į tingėjimą nei įdomios veiklos, pvz. blogo rašymas, paieškos ir tikrai naudingiau galėjau išnaudoti sekmadienį (nekalbu apie šeštadienį, nes jį praleidau su tėvais). Bet taip išėjo, kad sekmadienį prasėdėjau lovoj, praskaičiau knygą ir spoksojau į kompą su žaidimais. Nepateisinu tokio savo skystumo, o ir įrašas apie šeimą gavosi skystokas, nors nelabai ką turiu ir šiandien daugiau papasakot apie ją, vis gi tesu vienturtė. O kalbant į temą tai šios dienos įrašas turėjo būti 27 dieną, o ne šiandien, bet norėjau ilgėliau pamąstyti, ką tokio galėčiau parašyti.

Tai kaip gi aš įsivaizduoju savo gyvenimą. Tikrai ne taip, kaip kad gyvenu šiandien, nors ir šiandien gyvenu neblogai. Įsivaizduodama savo ateitį tikrai pirmas dalykas, kas šauna į galvą tai materialūs daiktai. Kodėl? Nes visada norėjau gražaus namo su sodu ar bent jau erdvaus buto. Svajoju apie gražų dviejų aukštų namuką su miegamuoju, drabužine, svetaine, vaikų kambariais, modernia virtuve, dideliu vonios kambariu ir sodu, kuriame galėtų augti gėlės, vaismedžiai ir vaiskrūmiai, būtų daug žolės ir viskas būtų sutvarkyta. Bet žinau, kad norint turėti tokį namą reikia daug taupyti ir labai stengtis, o ir gerų namų už prieinamą kainą reikia atidžiai ieškoti. Bet nenusiminčiau jei vietoj namo būtų keturių kambarių butas. Kodėl keturių? Nes noriu atskiro miegamojo, svetainės ir vaikų kambario. Nenorėčiau, kad vaikų kambarys ar miegamasis būtų kartu atliktų ir svetainės funkciją. Savo ateityje dar matau gražų automobilį, gyvūnus, labai noriu turėti ir šunį ir katę (ją jau turiu). Net negalvoju apie šeimą, todėl, kad apie ją net neturiu minties svajoti, ją laikau savaime suprantamu dalyku, nes šalia jau yra žmogus, kuris tikiuosi bus su manim iki amžių amžinųjų. Negalvoju ir apie vaikus, nes jei Dievas jų duos tai duos, ne viskas vyksta pagal planus. Svajodama apie ateitį įsivaizduoju, kad būsiu ne tik materialiai nepriklausoma, bet ir galėsiu sau leisti daug daugiau nei dabar. Manau, kad daug keliausiu ne tik po Lietuvą, bet ir už jos ribų, užsiimsiu mėgstama veikla, rašysiu tinklaraštį ir gal net kursiu video, labai norėčiau ateityje tai daryti, nes šiandien dar nedrįstu. Štai tokią ateitį aš įsivaizduoju. Gal ji kiek abstraktoka, materialoka, bet aš mielai tokią turėčiau. Ateityje noriu dirbti tikrai mylimą darbą, nes kol kas nesu turėjusi tokio, kuris atitiktų pasakymą, kad į darbą kaip į šventę einama. Taip pat nedetalizuoju ir jausmų, žinau, kad ateityje būsiu laiminga, nežinau, ką veiksiu, bet bus įdomu. Ir visa tai yra pasiekiama. Iš kur žinau? Žinau, nes norai pildosi. Tai ne šventa mana, kuri krenta iš dangaus, reikia stengtis, bet jei stengiesi, norai tikrai išsipildo. Svarbu tik norėti ir stengtis. Tinkamas veiksmų planas norus paverčia realybe. Gali būti, kad tai panašu į talentą, 5 procentai talento ir 95 procentai sunkaus darbo. Tai manau galima pritaikyti ir norams. Na, o dabar iki rytojaus. Rytoj paskutinė šio iššūkio diena. Galbūt rytoj susirasiu naują iššūkį. Iki :)

28 diena. Šeima

Šios dienos įrašas bus labai trumpas. Papasakosiu truputį apie savo šeimą. Esu vienintelis vaikas šeimoje. Gyvenau mažame miestelyje, kuriame lankiau mokyklą, lankiau dailės mokyklą, turėjau keletą draugų. Šiuo metu gyvenu Šiauliuose, nesu ištekėjusi, bent jau kol kas. Štai tokia mano šeima. Nežinau, ar  verta daug pasakoti apie savo vaikystę ir paauglystę. Nemanau, kad labai daug kuo skyriausi nuo kitų vaikų, visi esam su savo keistybėm. Nežinau, ar verta daug pasakot ir apie dabartinę šeimą, nes tikrai daug ko nėra, be to, manau, kad kol kas tai yra per daug asmeniška ir nenoriu to viešinti. Visgi, šiuo metu daug ką noriu pasilikti sau. Gal kada pasidalinsiu apie savo šeimą daug daugiau, bet ne šiandien, o dabar iki rytojaus :)

27 diena. Ko aš noriu

Šios dienos tema turėtų būti visai kitokia, tačiau aš tik prieš 21 val. grįžau namo iš tėvų ir visai neketinau rašyti. Po visų važinėjimų visai pavargau, todėl pagalvojau, kad pasirinksiu šiek tiek trumpesnę temą ir sukeisiu vietomis dienas. O šiandien buvau Panevėžio turguje ir kol tėvai ten ieškojo reikiamų daiktų, aš prisirinkau keletą apyrankių. Vėliau vykom į Radviliškio miesto šventę ir ten gavau dovanų puodelį. Visai nieko diena, tik kaip ir sakiau, šiek tiek pavargau. O dar visas tas sunkus maistas... Viena gerai, kad jau ryt to maisto nebus ir galėsiu atsigauti :))

O kalbant į šios dienos temą, tai ji irgi plati. Pradedant nuo trumpalaikių norų, kad noriu jaustis gerai, eiti miegoti, pabaigti skaityti knygas ir pan. ir svajojant ir norint daug didesnių norų, kaip nauja mašina, naujas būstas, naujas darbas arba hobis, kuris neštų papildomas pajamas, šeima ir pan... Tikrai yra iš ko rinktis. Bet šiandien mano norai yra tikrai kasdieniški ir tikriausiai kaip ir daugumos, kurie apsilanko pas tėvus ir yra permaitinti :)) Turiu silpnybę, su kuria sunkiai kovoju, bet stengiuosi, šiandien pralaimėjau. Bet nesvarbu, šiandien mano norai paprasti, nes tiesiog pavargau. Bet pastaruoju metu stengiuosi norėti tokių dalykų, kuriuos pavyktų pasiekti. Dauguma mano norų yra susiję su mano metų planais, ir planais darbų, kuriuos noriu įvykdyti iki kito gimtadienio, apie kuriuos jau esu kalbėjusi, todėl nenoriu kartotis. Tiesiog pradėjau norėti realių dalyku, nes žinau, kad nei per vieną naktį sukūsiu kimšdama maisto tiek, kiek telpa, nei laimėsiu milijoną tiesiog sėdėdama ir nieko neveikdama, todėl permąsčiau ir pagalvojau, kad norai taip pat turėtų būti realūs ir pasiekiami.

Štai tiek šiam kartui, o dabar iki rytojaus :)

M. J. Arlidge "Eni beni"

Dar vienas detektyvas mano detektyvų jūroje. Ir jis man labai labai. Skaičiau ir mėgavausi kiekvienu puslapiu. Knyga stipri, o laimingos pabaigos nėra. Gaila, kad nėra išverstų kitų šios autorės knygų.

Knyga kupina įtampos, nenuobodi, verčianti mąstyti ir spėlioti, o pabaiga neįtikėtina.

26 diena. Tai, kas man niekada neatsibosta

Mano anglų kalbos žinios tragiškos, bet ko norėti, kai šios kalbos nevartoju, o ir vartodama gaudausi tik apčiuopomis, kaip koks kurmis. Na, bet tikiuosi, kad man pavyks prasilaužti ir pramokti šios kalbos, nes tai ką mokėjau mokykloje nebuvo gerai, o nenaudojant, kalba prisimiršta. Bet ką aš čia tauškiu. Juk reikia apie šios dienos temą kalbėti. O ji apie tai, ką man patinka daryti ir kas neatsibosta. Tai galiu drąsiai pasakyti, kad dar neatradau tokios veiklos, kuria galėčiau užsiimti per dienų dienas ir ji man nenusibostu. Man patinka skaitymas, siuvinėjimas kryžiuku, serialų žiūrėjimas, bet ilgai tokia veikla užsiimti negaliu, nes kad ir mėgiamos mano veiklos yra, bet diena iš dienos darant tą patį ir tą patį... pavargstu nuo to emociškai ir tada turiu daryti pertrauka. Savo paveikslą siuvinėju atrodo nuo 2015 metų žiemos, tai jau tuoj bus trys metai, aišku viskas galėjo būti baigta greičiau, bet tarpais buvo tikrai didelės pertraukos nuo siuvinėjimo, nes nebegalėdavau į tą veiklą pažiūrėti, o daryti darbą per prievartą... Manau, kad kiekviena veikla, kad ir kokia mėgstama būtų, turi būti su saiku. Juk po to, kai ji nusibos, prireiks laiko, kad būtų galima vėl ja užsiimti ir nesukelti neigiamų emocijų. Man labai daug kas patinka, tai ilgai prie tos pačios veiklos neužsibūnu, tai prie vieno, tai prie kito užsiėmimo prišokus pabūnu. Stengiuosi pradėtus darbus užbaigti, todėl dabar nauja veikla, nors ir labai traukia neužsiimu. Aš ir vėl į lankas pradėjau rašyti, gal ties tuo ir užbaigsiu. Gražaus savaitgalio ir iki rytojaus. Liko tik 4 dienos :)

25 diena. Kas šią dieną buvo įpatinga

Ši diena man visa gera. Pirma tai, kad nereikėjo eiti į darbą, praleidau namie, paskaičiau knygą, pažiūrėjau filmukų ir pusėtiną koncertą, nes juk šiandien Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Šiuo metu, kai manau, jog man tikrai reikia atostogų, tai laisva diena ypač pravertė. Aišku, tai ne savaitės poilsis, bet geriau nei nieko. Šiandien dar buvom kine, žiūrėjom animacinį filmą Bjaurusis aš 3. Nors buvom tikriausiai vieni (daugiau nepastebėjau), kurie nebuvo ne vaikų amžiaus, nei buvo su vaikais, bet man buvo nė motais, nes filmukas buvo tikrai smagus. Kam patinka animaciniai šeimos filmai tai tikrai rekomenduoju. Štai kokia mano diena, kaip ir nieko neypatinga, bet kartu ir visai šauni. Pagalvojau, kad dažniau reikia išeiti iš namų ir pasižmonėti, pažiūrėti kokį kiną, ar ar ką nors paveikti. Gaila, kad oras nelepina, norėjau vykti iki Palangos, bet gal dar savaitgalį nuvyksim prie jūros. Štai ir viskas. Iki rytojaus :)

24 diena. Kito mėnesio tikslai

Ir vėl lyja! Brrr.... na ir vasara. Taip norisi, kad ryt per laisvą dieną (juk Mindaugo karūnavimo diena!:) bus šilta ir švies saulutė, bus galima ką įdomaus nuveikti. Na, nereikia prarasti vilties, vistiek bus ką veikti. Šiuo metu skaitau "Svetimšalę", reikia atiduoti į biblioteką, nes kažkas irgi nori ją skaityti. Tai čia blogiausias variantas. O šios dienos tema vėl apie planus, tikslus, sąrašus ir pan.

23 diena. Labiausiai įsimintinos atostogos

Labiausiai man įsimintiniausios atostogos buvo paauglystėje. Man tada buvo apie 15 metų ir teta, tėčio sesuo, padovanojo  kruizinę kelionę po Karibų jūrą. Kartu su ja ir jos šeima keliavom 2 savaites po įvairias salas plaukdami fantastišku kruiziniu laivu. Pamačiau nemažai įvairių šalių ir vietovių. Ši kelionė man be galo patiko. Gaila, kad tokios kelionės nėra pigios, tai keliaučiau ir keliaučiau.

22 diena. Dalykas, kurio nesu dariusi, nors dauguma žmonių tai jau yra padarę

Amm, nežinau net ką atsakyti į šią temą. Tikrai nežinau, ko aš nesu dariusi, ką kiti yra. Manau, yra labai daug dalykų, ko dar nesu patyrusi. Tik šiemet išmėginau gelinį nagų lakavimą, ko anksčiau niekada nemėginau. Ir man visai patiko, nors man visai patinka dažnai keisti nagų spalvas. Esu tikrai daug ko neišmėginus dar, kas kitiems įprasta. Kalbant apie grožio procedūras, tai nesu niekada prisiauginus blakstienų, prisiklijavus dirbtinių blakstienų, bent jau tai man dabar šauna į galvą. Kulinariniai reikalai dar prastesni, nes prisirenku daug naujų receptų, kurių noriu išmėginti, bet taip ir nepagaminu nieko. Tai va, manau, šiandien bus toks trumpas įrašas. Apgailestauju, kad pastaruoju metu nieko įdomaus nerašau. Esu vienoje iš savo kryžkelių ir bijau rinktis kelią, kuriuo toliau eiti. Bijau naujovių, bijau nepasisekimo, bijau streso ir negandų, todėl norisi jaustis saugiai ir eiti keliu, kuris nėra man mielas. Šiuo metu mano galvoje įvairios avantiūros, norisi kur nors išbėgti, kažką pamatyti ir pakeisti. Šiuo metu esu didelėje nežinomybėje. Kartais sąrašai ir planai tikrai slegia, bet be jų aš visai nieko nedaryčiau, tik sėdėčiau namie ir nieko neveikčiau. Na, o dabar iki rytojaus :)

21 diena. Kažkas, kas mane įkvepia

Šiandien buvau taip susikoncentravus į save, kad pamiršau blogą. Bet prisiminiau ir greit užmečiau akį į šios dienos temą. Visas savaitgalis prastas man. Lyja ir šalta, tai nuotaika bjauri mano. Vasaros vidurys, o reikia nešioti šiltus drabužius. O ir šiaip jaučiuosi pavargus nuo visko, norisi savaitę padrybsot lovoj ir nieko nedaryt. Tiesiog toks liūdesys mane apėmė, kad nieko nesinori daryti, apskritai nieko nesinori. 

Trumpai apie šiandienos temą. Neturiu vieno žmogaus, kuris mane įkvepia. Aš dažniausiai renkuosi pagal situaciją. Dažniausiai įkvėpimo ieškau knygose ir youtube kanaluose. Kartais mane labai motyvuoja stengtis Renata Goodley, o kartais motyvacinės knygos, vadinasi ir žmonės, jas parašę. Kartais, kad ir kaip juokingai skambėtų, bet mane įkvepia ir motyvuoja personažai. Bet berašydama taip pat pagalvojau, kad mes patys esame savo įkvėpimo šaltiniai. Mes patys sau nusistatome tikslus, kurių norime pasiekti, aplinka tik padeda lengviau tai padaryti. Kaip mano mama mėgdavo paauglystė man kartoti, niekada nesilygiuok į žmones, kurie yra žemesnio lygio nei tu, lygiuokis į geresnius ar bent jau į savo lygį. Ką ji tuo norėdavo pasakyti, tai kad visada reikia stengtis būti geresniu, nes nesistengti visada spėsiu. Mano mama yra vienas iš tų žmonių, kurie mane įkvepia ir už tai aš ją myliu. 

Kadangi šis savaitgalis man labai depresyvus (tikrai žinau, kas yra depresija), todėl labai motyvuotis ar ieškoti įkvėpimo šaltinių man nesisekė. Tikiuosi nauja savaitė bus geresne ir pūs palankūs vėjai mano tikslams pasiekti. Iki rytojaus :)

20 diena. Penki dalykai, dėl kuriais esu apsėsta

Už lango visai ne vasariškas oras, lyja ir šalta, o jau prasidėjo liepa. Šios dienos įrašas bus labai trumputis, nes noriu bėgti kaip tik daryti tai, kuo šiuo metu esu apsėsta. Tai gi, penki dalykai. Pirmas dalykas, tai knygų skaitymas. Dievinu knygas ir jose slypinčias istorijas. Taip pat esu apsėsta pinteresto, siuvinėjimu bei serialais. Paskutinis man šiuo metu labai patinkantis dalykas youtubas. Štai mano šiuo metu top 5 dalykai, kuriais esu apsėsta. Štai koks trumpas įrašas, oho. Bet tikrai labai labai noriu bėgti siuvinėti. Manau, viliuosi, greitu laiku pabaigsiu savo darbelį. Na iki rytojaus :)

19 diena. Kas yra mano rankinėje

O mano rankinėje yra chaosas. Tikrąja to žodžio prasme. Ten galima rasti visko. Apskritai, aš savo rankinei šiuo metu nesu skyrusi daug dėmesio, tiesiog man ji šiuo metu yra kaip daiktų transportavimo priemonė. Ten laikau viską. Skaitomą žurnalą, dienoraštį, tušinukų, lūpų balzamų ir lūpų dažų, nosinių, rankų dezinfekavimo skystį, kūno dulksną, o šiandien skėtį. Taip pat ten mėtosi kelios užrašų knygelės, darbinis telefonas, piniginė ir kitoks šlamštas. 

Jau seniai reikia atsinaujinti ir įsigyti gerą rankinę, bet vis neprisiruošiu. Man patinka, kai galiu nesibaimindama į ją sumesti viską, ypač knygas, ir nebijoti, kad suplyš. O jei taip ir nutiktų (deja taip ir nutiko), tai kad vėliau negailėčiau (ir negaila). Žinau, kad ją reikėtų susitvarkyti, tiksliau pasikeisti. Greičiausiai reikės pradėti ieškoti normalios rankinės, kurioje galėčiau tvarkingai susidėti daiktus. O tam yra puikus Vinted.lt puslapis. Štai ir mano rankinės turinys. Puiki proga susitvarkyti ir pradėti nešiotis tik tuos daiktus, kurie tikrai yra reikalingi. O gal kada pasidarysiu ją pati :)

Aleksandra Marinina "Juodasis sąrašas"

Šią knygą parsinešus laikiau daugiau nei 2 mėnesius, kol prisiruošiau perskaityti. Pagaliau tai įvyko. Nežinau, bet iš šios knygos tikėjausi kažko daugiau. Maniau, kad šis detektyvas bus toks pat jaudinantis ir įtemptas, kaip skandinavų autorių knygos. Negalėčiau pasakyti, kad labai nusivyliau, bet ir nelabai sužavėjo. Bet kaip sakoma, nespjauk į šulinį, iš kurio vėliau gali tekti gerti. Gal tiesiog man papuolė ne mano knyga. Gerai, kad dar yra daug šios autorės knygų, tai gal dar ją pamėgsiu labiau, nei šiai dienai.

Istorija... pagrindinis personažas - Vladislavas, į pensiją besiruošiantis išeiti milicijos pareigūnas. Jis su dukrele atvyko į prie Juodosios jūros įsikūrusį kurortinį miestelį įkalbėtas buvusios žmonos, kuri yra kino kritikė. Skaitydama vis blaškiausi į tokias nereikšmingas smulkmenas, kaip laikas. Niekaip nesupratau, koks tai laikotarpis, nes romane minimas brangus nešiojamasis kompiuteris, tačiau nėra jokių užuominų apie mobiliųjų telefonų turėjimą, gyventojai naudojosi tik laidiniais. Iš kitos pusės romanas gan lengvai skaitomas, nebuvo justi įtampos, kaip skaitant kai kuriuos detektyvus, vis spėlioji, kas žudikas, kas galėjo taip baisiai pasielgti.

18 diena. Kažkas, ko aš ilgiuosi / plepalai

Na štai, neatkreipiau dėmesio, kad kai kurios 30 dienų rašymo iššūkio temos kartojasi. Tai šios dienos tema viena iš tokių. Tikriausiai tos pačios temos nebekartosiu ir apie žmones, kurių ilgiuosi nebepasakosiu, nes kartą tai jau dariau. Manau, šį kartą būtų galima paplepėti ne apie žmogų, bet apie daiktą, jausmus ar kokį laikotarpį. Gal būtų šiek tiek įdomiau kažkas kitkas. Bet labiausiai norisi pasakot apie šiandieną. Bet planas yra ir jį norisi įgyvendinti taip pat.

17 diena. Asmuo, sudaužęs man širdį

Tikriausiai tai bus nutikimas iš mano paauglystės. Tada mokiausi 11-12 klasėj ir susipažinau su tokiu vaikinu iš kito miesto. Man tuo metu jis buvo mano pirmoji meilė. Dabar negalėčiau pasakyti, kad tas vaikinas buvo koks gražuolis, tiesiog matyt tuo metu aš labai pavydėjau aplinkinėms porelėms, kad jie kartu, o aš viena. Deja, tai buvo mano pačios kaltė, kad tą berniuką įsižiūrėjau. Dabar pagalvojus, jis nebėra mano skonio, turėjo žalingų įpročių, buvo prie tokių "kietuolių", kuriems labiau rūpėjo draugai, nei išsilavinimas ir vėliau gero darbo paieškos. Ką turiu mintyse geras darbas? Na tikrai ne statybininko ar kelininko, kuris kiauras dienas turi sunkiai dirbti už minimalų atlygį, nes daugiau savo laiku nieko nepasiekė. Nesakau, kad tokių žmonių nereikia, kažkam reikia statyti namus ir tiesti kelius, bet manau, kad tai nėra itin kvalifikuotas darbas, o to pasekmė - neįgytas išsilavinimas. Nekalbu apie aukštojo mokslo diplomą, šiais laikais jis būtinas tik dėl pamosavimo, net ir aukštąjį mokslą baigę, ne visi supranta ką baigė. Bet ne čia ne apie tai.

Tai štai draugavau aš su tuo vaikinu gerą pusmetį gal ir nei iš šio, nei iš to jis mane metė. Primelavo ir susirado kitą paną iš mano mokyklos. Tada tikrai buvau labai įskaudinta. Dabar manau, kad labiau buvau įskaudinta ne to fakto, kad mane metė, o todėl, kad melavo. Laimei, kad viskas taip baigėsi, nes dabar esu labai laiminga ir tikiu, kad esu su savo žmogumi. Štai tokia ta mano istorija, mergaitė susižavėjo berniuku, kuris ja pasinaudojo ir įskaudino palikdamas. Dabar tai liko tik faktas, viena iš dėlionės detalių, ne itin reikšminga. Štai ir viskas. Iki rytojaus, dar liko truputėlis daugiau nei savaitė ir 30 dienų blogo rašymo iššūkis baigsis :)

16 diena. Tai, ko aš gailiuosi nepadariusi pernai metais.

Manau, gailėtis praeityje padarytų ar nepadarytų dalykų gailėtis neverta. Visa tai liko už nugaros, kad ir kaip sunku eiti į priekį ir nesigręžioti atgal. Yra labai daug dalykų, kurių gailiuosi pernai nepadariusi, tačiau laikas praėjo ir jo nebesugrąžinsi, todėl tikrai neverta dabar visko permąstyti iš naujo ir dejuoti, kad ach, ir kodėl aš to ir ano nepadariau. Taip, aš tikrai noriu daugiau skirti laiko savo šeimai, kelionėms, pramogoms, bet vis to nepadarau ir tai mano pačios kaltė. Nieko kaltinti negaliu, nes pati įdėjau tam per mažai pastangų, per daug atsikalbinėjau, per daug tingėjau, per mažai dėjau pastangų. Negaliu sakyti, kad aplinka kalta, jei pati nesistengiu jos pakeisti. Nereikia gailėtis to, ko nepadarėme, nes laiko atgal neatsuksi, tiesiog reikia su tuo susitaikyti ir gyventi toliau, mėginti iš naujo. 

Šiandien skaičiau straipsnelį apie metų planus. Kaip prisižadame kasmet kažką pakeisti, bet nieko nesiimame. Štai ir kaltinkim aplinką, jei patys sėdime rankas sudėję. Ir aš taip dariau, prisigalvodavau, ką darysiu vienais ar kitais metais kitaip, o su lyg pirma naujų metų minute tuos norus padėdavau į lentyną. Reikia keltis nuo kėdės ir imtis veiklos, susiplanuoti, tai ko norime ir įgyvendinti, o atėjus naujiems metams pažvelgę atgal neturėsime dėl ko gailėtis.

Štai ir viskas šiandien. Iki rytojaus :)

15 diena. Tai, kas mane jaudina ir pripildo mane džiaugsmu

Na štai ir įpusėjo 30 dienų blog'o rašymo iššūkis. Net trečia savaitė prasidėjo, o toks jausmas, kad ne per seniausiai pradėjau rašyti. Ir kol kas man tai daryti visai patinka. Kartais labai tingisi, kartais tikrai nežinau, ką būtų galima parašyti, o kai kurios temos plačios, kad būtų galima rašyti ir rašyti, tik trūksta motyvacijos. Tai va taip va. O šiandien susigalvojau sau veiklos. Vakar persimąsčiau, kad galiu daug daugiau daryti, daug daugiau svajoti ir siekti tų svajonių. Tiesiog reikia mažiau dejuoti, kaip viskas negerai ir daugiau dirbti, išnaudoti laisvas minutes. Noriu perskaityti knygą, tai tik atsiradus laisvoms penkioms minutėms čiupti ir skaityti, o ne laukti, kol jos ištiksės. Taip pradėjau dieną, prisirašiau darbelių, kuriuos noriu sąžiningai įgyvendinti, o jei tinkamai viską padarysiu, manau net ir laiko liks kitoms veikloms. Tiesiog reikia imtis veiksmų. Na užteks nusišnekėjimų.

14 diena. Mano santykiai su maistu

Ši tema turėtų būti labai skani, bet pasistengsiu trumpai. Juk savaitgalis, o savaitgaliais dažniausiai būna kitų planų. Pirmiausia trumpai apie šią dieną. Šiandien nusprendžiau daug siuvinėti, nes noriu kuo greičiau pasibaigti savo paveikslą, juk tai vienas iš mano norų sąrašo punktų. Taip pat stengiausi daug skaityti, nes turiu nemažai skaitalų. Ir manau, kad man visai neblogai pavyko, tikiuosi artimiausiu metu pasidalinsiu vakar pabaigta skaityti knyga, o šiuo metu skaitau M. J. Arlidge  "Eni beni". Be šios knygos turiu dar prikaupusi keletą žurnalų. Tai planuoju save paspausti ir artimiausiu metu perskaityti ir juos, nes mačiau keletą labai įdomių straipsnių. Aj, dar žiūrėjau youtube, klausiau dainų ir spoksojau į Renatą, Eveliną bei Lizą Koshy. Ir daug mąsčiau. Tai prigalvojau daug įvairių darbų sau, nes jau metai įpusėjo ir tikrai tikrai turiu save paspausti, žinoma gerąja prasme, nes per daug užsisėdėjau.

O dabar apie maistą. Aš dievinu skaniai paruoštą maistą. O kas tokio nemėgsta? Esu visavalgė, valgau tiek mėsytę, tiek žuvį, vaisius, daržoves. Man daug kas skanu, kartais net išdrįstu paragauti tai, ko dar nesu mėginusi. Bet tik kartais. Paauglystėje turėjau valgymo problemų. Esu rimtai badavusi ir susidūrusi su badavimo pasekmėmis. Badavau, tai yra beveik buvau nustojusi valgyti ir mano maisto racionas susidėdavo iš arbatos ir kelių kąsnių daržovių. Badavau du kartus, abu kartus tai trukdo po pusmetį. Tai tikrai baisi patirtis, nes praėjo slinkti plaukai, lūžinėjo nagai, sutriko mano ciklas. Mokykloje net negalėjau ilgai būti ten, kur užuosdavau maisto kvapą, nes pradėdavo pykinti. Tuo metu savo organizmą tikrai alinau. Dabar šis laikotarpis atrodo labai nekaip ir tikiuosi tokių problemų nebeturėsiu. Tačiau šiuo metu su maistu turiu kitų problemų. Tikriausiai taip iki galo ir nepavyks man su juo susidraugauti. Kai išsikėliau iš tėvų pradėjau sau leisti viską, įskaitant ir nesveiką maistą. Visai savęs neribojau, valgiau ką norėjau ir kada norėjau. Kuo dažniau stresuodavau, tuo dažniau stresą pradėjau malšinti maistu. Žinoma pasekmės pasimatė gan greitai. Maistas, sutrikusi hormonų pusiausvyra ir rezultatas - didelis svoris. Bet po truputi, po truputi stengiuosi susidraugauti su maistu, sunkiai man tai sekasi, bet manau pavyks.
Tai tiek šiam kartui. Iki rytojaus :)

13 diena. Kažkas su kuo aš visada svajojau susitikti

Šios dienos įrašas vėlyvas. Šiandien su mano vyriškio giminaičiais šventėme dvigubą šventę - praėjusį jo mamos gimtadienį ir pagaliau gautą diplomą. Tai kepėm šašlykus na ir buvo smagu, užsisėdėjom ir namo grįžom tik apie 20.00 val. kažkur. Maloniai pavargau, tai įrašas bus labai trumpas.

Šios dienos tema - žmogus, su kuriuo seniai svajoju susitikti, susipažinti. Tiesą sakant, niekada nesu susimąsčiusi apie konkretų žmogų. Man daug kas įdomu, bet kažko konkretaus niekada neturėjau. Yra daug žmonių, kurie turi savo dievukus, seka spaudoje, socialiniuose tinkluose kiekvieną jų žingsnį, net bando juos pamėgdžioti, bet man niekada nebuvo tokio poreikio. Pernai per Šiaulių miesto šventę man ranką spaudė tuometis Ministras pirmininkas A. Butkevičius. Žinoma buvo smagu, kai tokias pareigas užimantis žmogus paspaudžia tau ranką, bet aš to labai nesureikšminau, pašmaikštavau su savo šeima, nes Ministro pirmininko giminaičių yra mano tėvų miestelyje, o jis ir pats kilęs iš nelabai toli ir mokėsi toje pačioje mokykloje kaip ir aš. Dar esu susitikusi su Dariumi Balčiūnu, kuris prieš daugelį metų vaidino Dviračio žiniose. O daugiau nelabai ir pamenu su kokiais dar garsiais žmonėmis esu susitikusi ir sveikinusis. Tikiu, kad ateityje tikrai dar susitiksiu su ne vienu žinomu žmogumi, su kai kuriais iš jų gal tik pasisveikinsiu, o su kai kuriais gal net pavyks ir pabendrauti, bet su kuo konkrečiai norėčiau susitikti nepasakysiu, tik tikiuosi, kad tai bus įdomūs žmonės. 

Tai tiek šiam kartui. Iki rytojaus :)

12 diena. Kažkas, ko aš ilgiuosi

Šį įrašą pradėsiu malonia sau žinia. Prieš kelias dienas įveikiau 30 dienų vandens gėrimo iššūkį. Laikas prabėgo tikrai greitai ir net nepajutau, kaip visos 30 dienų pralėkė. Man šis iššūkis tikrai patiko, rekomenduoju visiems, kurie neišgeria rekomenduojamos paros normos vandens, išbandyti. Iš pradžių tikrai nėra lengva, bet įsipylus į gražią tarą (aš turiu 0,5 l buteliuką) ir pasistačius ją prieš akis, tikrai nėra sudėtinga išgerti 2 litrus vandens. Be to, aš dar įsidėdavau griežinėlį citrinos, kad būtų skaniau. Žinoma, ne viską pavyko sąžiningai atlikti. Per visą mėnesį vieną dieną viso kiekio vandens nepavyko išgerti, pritrūko gal 0,2 l. Kitą dieną po iššūkio nustojau gerti tiek daug vandens, tai pasijautė, labiau troškino. Manau tai tikrai naudinga pamėgti vandenį, mes tikrai per mažai geriame naudingų skysčių ir per daug vartojame žalingų. Tai tiek apie vandens iššūkį.

11 diena. Kažkas neįprasta

Šiai dienai pasirinkau papasakoti tikrai ne eilinį įvykį, todėl tikrai manau, kad tai galima priskirti kažkam neįprastam. Šiandien mano vyriškis pagaliau gavo diplomą. Po ilgų kankinimosi metų, nuo pirmojo bandymo sėkmingai pabaigti aukštąjį mokslą daug metų praėjo, ir štai prieš 5 metus paskutiniu mėginimu jam pavyko.

Šiandien Šiaulių valstybinėje kolegijoje vyko diplomų įteikimo šventė. Mano informatikas, kaip ir daug kitų jaunuolių bei jau paaugusių studentų, gavo taip ilgai svajotą palaikyti diplomą. Pamenu savo diplomų įteikimo šventę, buvo daug daug daug studentų ir dar daugiau jų artimųjų bei draugų. Viskas vyko Šiaulių arenoje, iškilmės taip pat buvo gražios ir liko tikrai malonių atsiminimų. O čia viskas vyko kukliai, bet kartu ir visai jaukiai. Na žinoma ir žmonių buvo keliolika kartų mažiau. Kadangi šiandien man buvo darbadienis, jau vakar pasiprašiau kelioms valandoms išbėgti. Na viskas buvo kaip ir gerai, išleido, tai bėgau namo. O šiandien... tokia keista mano bosės nuotaika, kaip uragano Anatolijaus. Tai išeidama taip nejaukiai jaučiausi, ji turi talentą žmones priversti jaustis kaltais lygioje vietoje. Nesvarbu. Šiandien į mano vyriškio šventę atvyko ir mano tėvai. Tai buvo labai smagu. Diplomų teikimas užtruko trumpiau nei buvo planuota, tai dar bėgom iki kavinės. 

Šiauliuose, Vilniaus gatvėje, pėsčiųjų bulvare yra kavinukė "Arkos", kurioje valgėme pietus. Į kavinės patalpas galima patekti nusileidus į rūsį. Man tas nelabai patinka, nes labai tamsu. Jau antrą kartą ten buvau ir ši tamsa man labai nepatinka. Tiesiog tokia nemaloni prieblanda tvyro, norisi matyti maistą, kurį valgai aiškiau. Maistas šiaip nėra blogas, kol kas valgiau tik vištieną. Pirmą kartą lankantis man vištiena apsirodė sausoka, o šiandien labai skani (su pistacijų padažų, kažkas tokio).  Man patinka, kai maisto kokybės ir kainos santykis yra optimalus, kai už maistą nereikia permokėti tiek, kad išėjus iš kavinės nereikėtų jaustis ne tik su patuštėjusia pinigine, bet ir alkanu pilvu, nors atėjai pavalgyt, o šiandien tikrai buvo ir skanu ir sotu. Tik nežinau, ar dar čia ateisiu. Man patinka, kai yra šviesu, ar bent aiškiai matai daiktus :) Tai štai toks neįprastas mano įrašas. Iki rytojaus :)

10 diena. Oras

Aha, kokia rimta tema. Oras Lietuvoje, birželio pabaigoje jau galima sakyti tikrai nelepina. Rašau ir galvoju, kaip keista savo blog'e, kuriame rašau įvairius įrašus apie knygas, tuštučius ir pan. O dabar apie orą. Neįprasta, tikrai. Oras Lietuvoje gali būti tikrai labai permainingas, kad ir šiandien. Ryte buvo pilkas dangus, po kurio laiko išsigiedrino, o per pietus net kelis kartus nulijo. O vėliau buvo vėjuota ir šalta, tai kol grįžau, spėjau ir sušalti. Apie orą tuščiažodžiauti šiandien kažkodėl nelabai man pavyksta. Norėjau padaryti kokią nors nuotrauką, bet grįžus namo labai sutingau, čiupau knygą, maistą ir pravalgiau bei praskaičiau. Suprantu tikrai ne pats geriausias vakaras, bet nėra labai jau ir smerktinas, juk būna ir blogiau. Vis gi, nenoriu lygiuotis į tai, kas blogai. Tiesą sakant, noriu labai labai daug ką nuveikti, tik nežinau nuo ko pradėti, tai pasirinkau lengviausią išeitį. Juk sėdėti namie ir skaityti knygą gali kiekvienas. Nebūtina net tikros popierinės knygos turėti. Pastaruoju metu daug noriu, bet mažai darau. Toks sąstingio periodas. Tikiuosi iki savaitgalio tas periodas išgaruos ir pradėsiu veikti. O dabar iki rytojaus :)

9 diena. Mėgstamiausias dalykas, kurį dabar darau

Jau praėjo truputi daugiau nei savaitė. Net nesitiki, kad taip greitai tas laikas bėga. O aš svajoju apie tai, nuo ko ir kaip pradėti ar pabaigti įgyvendinti savo planus. Reikia nustot svajot ir pradėt imtis veiksmų. O šios dienos tema labai maloni.

Man patinka vienu metu daryti kelias veiklas. Nėra taip, kad jei skaitau knyga, tai nieko daugiau neveikiu, tik knygą ir skaitau iki tol, kol ją perskaitau. Dažniausiai per dieną pakeičiu keletą veiklos sričių, bet visos jos šiuo metu yra mano mėgstamos. Žinoma, kai kuriems labiausiai patinkanti veikla yra namų ruoša ir maisto gamyba. Atvirai prisipažįstant šiose veiklose nežibu, bet man dabar vėl labai patinka siuvinėti, skaityti knygas, žurnalus. Anksčiau siuvinėdama visada žiūrėdavau filmą ar serialą, dabar dažniausiai žiūrių youtubą. Ir šiandien mano planuose grįžus namo skaityti A. Marininos knygą arba kokį nebaigtą žurnalą. Taip, šiuo metu, dabar, mano mėgstamiausia veikla yra skaitymas, siuvinėjimas kryželių ir youtubo žiūrėjimas. O kokia yra jūsų šiuo metu mėgiama veikla?

8 diena. 5 dalykai, kuriuos norėčiau padaryti iki mirties

Skamba kraupokai, bet nežinojau kaip tiksliau išsiversti. Šios dienos užduotis skamba taip "5 things from your bucket list". Na taaaip, šio iššūkio užduotyse yra labai daug sąrašų. Aišku, aš per daug neprieštarauju, tačiau su šia užduotimi galiu ir nesusidoroti. Manau, tokius sąrašus labiau kuria už Atlanto gyvenantys gyventojai, o man tokie sąrašai nėra įprasti, todėl ir neturiu jo. Hmm, jau pusdienį niekaip nesugalvoju, kas galėtų būti įtraukta į tokį sąrašą. Deja, nelabai kas gaunasi, nežinau, ar aš noriu turėti tokį dalyką apskritai, nes ir taip turiu daug įvairių sąrašų, o kai jų prisigalvoju, pradeda stogas po kurio laiko važiuoti, kad va jau praėjo pusė metų, o nei pusės sąrašo dar neįgyvendinta. Tikrai tokių dienų man būna, kad ooo, žiūrėk kiek dar daug liko nepadaryta. Brrrr, tada tokia krizė ateina į mano pasaulėlį, tai tikrai nemalonu. Taip, nesakau, kad niekada niekada nesusikursiu tokio dalyko, tačiau bent jau artimiausiu metu tikrai nekursiu. O į dalykai, kurie turėtų jame būti? Ach, manau ne visada reikia save apriboti kažkokiais sąrašais. Manau užtenka ir to, kad nestoviu vietoje, galvoje vis kirba minčių daug, ateities planų, vizijų, misijų ir tai svarbiausia.

Jei jūs turite panašų ar panašius sąrašus, būtų labai įdomu sužinoti, kokius į dalykus sugalvojote :) Iki rytojaus :)

7 diena. Broliai ir seserys

Kaip apsidžiaugiau pamačiusi, kad šios dienos tema broliai ir seserys. O pirmiausia todėl, kad šis savaitgalis man toks keistokas, nieko doro nenuveikiau, mintys padrikos, pati su savim nesusitvarkau, norisi tik skaityti knygas ir nieko neveikti, nors tuo pačiu mintys zuja nuo vienos vizijos prie kitos. Tai va apsidžiaugiau, kad įrašas bus laaabai trumputis. Taip išėjo, kad mano tėveliai susilaukė vienos mergaitės, tai yra manęs, ir daugiau vaikų neturi. Esu vienturtė. Vaikystėj ir paauglystėj nelabai ir norėjau turėti brolių ar seserų. Mano būsimas vyras, tikiuosi greitu metu bus jau nebebūsimas, taip pat augo vienturtis. Na, jo šeimos situacija šiek tiek kitokia, tai jis turėti kraujo brolį ar seserį nenorėjo, o aš visada augau viena. Dabar pagalvoju kartais, kaip smagu būtų turėti vyresnį brolį ar jaunesnę sesę. Būtų galima pas kažką nuvažiuoti, plepėti iki paryčių. Tiek mano mama, tiek tėtis turi seseris, o mama ir brolį, o aš ne. Kartais aplanko tas vienišumo jausmas, tai stengiuosi vyti šalin, o kartais man gerai taip, kaip yra. 

Štai toks tas trumpas įrašas. Iki :)

6 diena. Kažkas, kas negyvena mano šalyje

Gyvenu Lietuvoje, todėl, manau kaip ir daugumos, tiek giminių, tiek ir draugų tarpe yra žmonių, kurie gyvena kitose šalyse. Šios užduoties, tiesą sakant, nelabai supratau, ar reiktų tiesiog išvardinti, kas yra ir kur išvykę, ar pasirinkti vieną žmogų ir apie jį plačiau papasakot. Tai rašau ir laužau galvą, kaip pasielgti. Gal kaip nors pavyks.

Mano giminė yra labai plati, tai ne visus net pažįstu. Artimiausi giminės linijoje išvykę žmonės yra tėčio sesės šeima. Jos šeima įsikūrusi Anglijoje. Deja, nors ir tėčio sesuo ir mano pirmos eilės pusbrolis, su jais bendraujam itin retai. Taip pat ten gyvena kitas mano giminaitis, antros eilės pusbrolis, kuris išvyko dėl tos pačios priežasties, dėl kurios daugelis emigruoja - ieškoti oresnio gyvenimo, šiek tiek užsidirbti pinigėlių ir padėti savo šeimai. Deja, ne kiekvienas gali gauti pakankamai gerai apmokamą darbą ir gyventi nesusiveržus diržų.. 

Daugiau norėčiau papasakoti apie draugę, kuri išvyko studijuoti į Daniją. Su šia mergina susipažinau pirmame studijų kurse, o po metų ji metė mokslus ir išvyko. Tada slapta jai pavydėjau, nes ir pati norėjau taip pasielgti, gaila, kad tuo metu neturėjau nei kur nei pas ką važiuoti. Tai štai ji išvyko ir Danijoje pragyveno atrodo apie 7 metus. Kai būna Lietuvoje, stengiamės susitikti. Tai nuostabi moteris, nebijanti darbo, savanoriaujanti, sportuojanti. Na man ji tikras pavyzdys, kokia kartais norėčiau būti ir aš. Na daug nebepasakosiu, ir taip mano įrašai būna be galo ilgi.

Tai tiek šiam kartui. Iki :)

George Brescia "Keisk drabužius - keisk gyvenimą: kuo mažiau domitės stiliumi, tuo labiau jums reikia šios knygos"

Skaitant ir dar kurį laiką perskaičius tokio pobūdžio knygas man norisi tvarkytis namus. Bet tvarkytis ne ta prasme, kai reikia tvarkytis šluostant dulkes, plaunant ar siurbliuojant grindis, o tvarkytis peržiūrint turimus daiktus ir juos rūšiuojant išmetimui, taisymui, naudojimui. Ir toks noras mane aplanko tvarkytis ne tik drabužiams, bet visiems bute turimiems daiktams persižiūrėti. Dažniausiai man pavyksta neblogai apsitvarkyti, surenku keletą maišų nebereikalingų, nebenaudojamų daiktų. Kai kurie keliauja į šiukšlių konteinerį, kai kurie pas tėvus. Mama kartais priekaištauja, kad darau iš namų sandėliuką, bet kartais randa neblogų daiktų ir prikelia naujam gyvenimui. Žinot kaip būna, atiduodat daiktą, žmogus jį pamatęs prideda kokių detalių ar dar ko ir tada jį pamatę pagalvojat "oho, ir kam aš jį atidaviau, noriu atgal pasiimt". Tai va, taip man kartais būna ir su mama. Bet aš norėjau pasidalinti mintimis apie šią knygą.

5 diena. 3 dalykai, kurie man patinka mano asmenybėje.

Aha, vėl nelengva tema, bet trumpa. Gerai, kad tik 3 dalykus reikia išsirinkti, o ne daugiau. 

Pirmas dalykas, kuris man patinka apie mane, tai kantrybė. Esu pakankamai kantri, mane sunku supykdyti, taip kad rimtai supykčiau. Čia nekalbu apie trumpalaikius pykčius dėl smulkmenų, o rimta pykti, kuris rusena keletą mėnesių ar net metų. Tai pirmas dalykas.

4 diena. 25 dalykai, kuriuos norėčiau padaryti iki kito savo gimtadienio.

Maniau, kad šis iššūkis bus lengvesnis. O pasirodo, čia rimti dalykai, ne šiaip tuščiažodžiavimas. Kad ir šios dienos tema, man jau ir taip sunkiai sekėsi, kol prisiruošiau susirašyti metų planus, o dabar dar turi atsirasti vienas sąrašas, ką noriu padaryti iki kito gimtadienio, kuris bus už 11 mėnesių. Nelabai susimąstydavau, ką norėčiau nuveikti, o dabar teks. Kadangi planuoti pradėsiu tik šiandien, visas idėjas taip pat susirašysiu į užrašų knygelę ir sąžiningai stengsiuosi jas įgyvendinti, o kaip pavyks, sužinosiu po 11 mėnesių.

3 diena. Diena su manimi

Šiandien turėčiau detaliai aprašyti ką veikiau visą dieną. Nežinau kaip man tai pavyks, bet pamėginsiu.

2 diena. Planai ateinantiems 12-kai mėnesių.

Dėl šio įrašo labai abejojau ką rašyti. Nes jei tai būtų metų pradžia, lengvai atsakyčiau, ką suplanavau per šiuos metus nuveikti, o dabar... Bet gal nieko tokio nebus, jei mano planai bus ne ateinantiems 12-kai mėnesių, bet 2017 metams.

30 dienų rašymo iššūkis! 1 diena: Pagrindiniai faktai apie mane.

Pirmiausia trumpai apie šį iššūkį ir kodėl nusprendžiau jį daryti. Siuvinėju kryželiu labai gražų, bent jau man, paveikslą, o kad nebūtų nuobodu, tai žiūriu filmus, serialus arba youtube. Ir taip, dabar žiūriu Renatos Goodley kanalą. Jos video mane įkvepia kažką daryti, stengtis. Taip pradėjau 30 dienų vandens gėrimo iššūkį, kurio metu kasdien stengiuosi išgerti po 2 l vandens. Ir man visai neblogai sekasi, šiandien yra 19-ta šio iššūkio diena. Kadangi šis projektėlis jau į pabaigą, nusprendžiau pradėti kitą, t. y. 30 dienų rašymo iššūkį, kurį išsirinkau pinterest --> iššūkis. Čia yra surašytos 30 temų, apie kurias turėsiu rašyti. Tikiuosi man pasiseks. Tačiau per šį laikotarpį bus tokių dienų, kad pasirodys keli įrašai. Neketinu nustoti aprašinėti perskaitytų knygų, o jei man atrodys, kad noriu pasidalinti kitomis mintimis, tikrai taip ir padarysiu, nepriklausomai nuo šio, galima ir taip pavadinti, žaidimo.

Milda Le "Moters dienoraštis"

Pagaliau iš bibliotekos prisiruošiau pasiimti Mildos Le knygą. Ji buvo tarp Knygų klubo mano norimų perskaityti knygų sąrašo. Pavarčiau internete knygą ir pamačiusi, kad ten nėra daug skaitymo užsisakiau bibliotekoje. Pasiėmiau penktadienį ir per savaitgalį perskaičiau neskubėdama. Tai tikrai nebloga knyga, tik nežinau ar aš ją pirkčiau. Tai moters pamąstymai, samprotavimai, geros citatos, kurios tikrai vertos dėmesio, bet šiais laikais visokių pamąstymų ir labai gerų savęs tobulinimo idėjų galima rasti ir internete neišleidžiant krūvos pinigų.

Balandžio - Gegužės mėnesių tuštučiai

Per šiuos du mėnesius sukaupiau visai nemažai tuštučių. Galvojau paskelbti gegužės pradžioje balandžio mėnesio sukauptus sunaudotus produktus, bet kad jų buvo vos keli, tai dar palaukiau kol prisirinks daugiau. Planavau, kad apie savo sunaudotus produktus paskelbsiu birželio pradžioje, bet taip ir neprisiruošiau padaryti nuotraukų. O pasižiūrėjus, ką pavyko sunaudoti per birželį, smarkiai suabejojau, ar iš vis skelti tik per šiuos du mėnesius sunaudotus produktus. Savaitgalį prisižiūrėjus Renatos Goodley video pagalvojau, kad geriau bėgsiu daryti savo šių metų suplanuotų darbų kuo skubiau, užsimotyvavau juos įgyvendinti ir dar puoliau tvarkyti spintų ir mesti nereikalingus daiktus lauk, kad šie ne tik neužimtų vietos ir nekauptų dulkių, bet atlaisvintų daugiau erdvės, kurios pastaruoju metu taip noriu. Po truputi mažinu savo turimas grožio priemonių atsargas ir labai tuo džiaugiuosi. Tikrai nereikia turėti daugybės akių šešėlių palečių, akių tušų, akių pieštukų, pudrų, kvepalų buteliukų. Manau puikiai galima išsiversti su keliomis pagrindinėmis priemonėmis, o ne su visu grožio salonu. Be to, mano planuose šiais metais apskritai yra susimažinti turimų daiktų kiekius, o kartu ir persitvarkyti save. Šis mano projektas tikriausiai vienas iš mažų žingsnelių, padėsiančiu man susitvarkyti save, savo mintis, gyvenimą. Bet...

Simona Ahrnstedt "Sandėris"

Tai šviežiausiai mano perskaityta knyga. Ją baigiau vos prieš kelias dienas. Romanas tikrai charakteringas, pasakojama apie XIX Švedijos, Stokholmo aukštuomenės narius. Pagrindinė veikėja - jauna, protinga, tačiau tam laikotarpiui pernelyg nepriklausoma ir maištinga Beatrisė. Skaičiau ir laikas skriete praskriejo.

Savęs motyvavimas, šis tas apie mane

Kartais jaučiuosi labai dviprasmiškai. Esu suaugusi kas? Kartais nežinau, kaip save įvertinti, esu mergina ar moteris? Kartais galvoju, kad vis dar esu pernelyg vaikiška, o kartais per daug suaugusi ir nemoku atsipalaiduoti. Šiemet man sukako 28 metai.