Sugrįžtu su perskaityta stora knyga. Na, bent jau man ji buvo storoka ir labai įdomi. Nesigailiu pasiėmusi šios serijos pirmą knygą ir pamėginus perskaityti. O ši perskaityta knyga yra man ketvirta iš šešių. Ir visos jos panašios apimties, apie 600-900 psl. Yra ką veikti. Galvoju, kad kodėl nepasidalinus su jumis ši nuostabia istorija, nors ir ne nuo pradžios. Gal kas susigundys ir surizikuos perskaityti visas knygas. O dabar truputis istorijos.
Pirmoje knygoje "Urvinio lokio gentis" prasideda pasakojimas apie mažą mergaitę vardu Aila. Tai apie 35 tūkst. metų prieš Kristų laikai, kai gyveno pirmykščiai žmonės, gentys. Pasakojama, kaip žmonių šeimą ištinka tragedija. Per žemės drebėjimą žūsta Ailos tėvai, o pačią mergaitę sužeidžia urvinis liūtas. Ailą suranda gentis. Man norisi manyti, kad genties žmonės yra kaip neandartaliečiai, o Aila ir jos rūšis jau priklauso statiesiems žmonėms. Gentis yra prietaringa, bijanti kitų, mergaitės, žmonių, todėl nenori jos priglausti, tačiau gydytoja pasipriešina ir pasiima vaiką. Aila užauga gentyje, išmoksta papročių, kalbos. Pirmoje knygoje aprašomas mergaitės augimas, genties papročiai, sunkumai, kuriuos teko patirti Ailai. Knygoje daug kraštovaizdžio aprašymų, viskas labai detaliai pasakojama.
Antroje knygoje pasakojama apie Ailos kelionę. Naujasis genties vadas moterį prakeikia mirtinu prakeiksmu ir gentis išsižada Ailos. Moteriai tenka palikti sūnų ir visus artimuosius. Aila keliauja susirasti savo padermės žmonių. Knygoje atsiranda daugiau veikėjų. Pasakojama apie du brolius, keliavusius iki Didžiosios motinos upės išakų. Aila suranda prieglobstį, užsiauginą arklį ir urvinį liūtą, o broliai išsiskiria, kai Ailos urvinis liūtas vieną jų sudrasko, o kitą sužeidžia. Aila išgelbsti Jondolarui gyvybę. Moteris suranda pirmą savo rūšies žmogų, išmoksta jo kalbos ir nusprendžia keliauti į jo gimtinę.
Trečioje knygoje pora pradeda savo kelionę ir sutinka mamutojus. Čia pasakojama apie Ailos ir Jondolaro meilę ir gyvenimą mamutojų stovykloje, mamutų medžioklę ir kitą vyrą, neįprastos odos spalvos. Knygoje rutuliojamas meilės trikampis. Aila myli Jondolarą, tačiau myli ir mamutoją Raneką. Vyrai abu myli moterį ir tik ji gali pasirinkti su kuriuo bus.
Ketvirtoje knygoje pasakojama apie Ailos ir Jondolaro kelionę į Zelandoniją, Jondolaro gimtinę. Kelionėje žmonės patiria daug įvairių nuotykių. Knygos apraše rašoma, kad mamutojų žemės yra netoli Juodosios jūros, o Zelandoniją, į kurią keliauja pora, yra Pietų Prancūzijoje. Kelionėje žmonės susiduria su įvairiais sunkumais, priešiškais žmonėmis. Nepaminėjau, kad žmonės keliauja su arkliais ir vilku. Aila prisijaukino kumelaitę, kuri užaugusi atsiveda kumeliuką, o mamutojų stovykloje prisijaukina mažą vilkiuką. Sutiktus žmones gąsdina gyvūnai, jie nėra matę, kad žmonės galėtų joti arkliais, o vilkas klausytų žmogaus paliepimų. Taip su įvairiais nutikimais, kurie buvo ir linksmi, ir nelabai, Aila su Jondolaru pagaliau pasiekia kelionės tikslą.
Na štai, šiek tiek supažindinau apie mano jau perskaitytas Auel knygas. Tiesą sakant, visos jos man pradžioje skaitėsi gan sunkiai. Dažniausiai perskaitydavau šimtą ar du šimtus puslapių ir padėdavau knygą į šalį, tuo metu skaitydavau kokius detektyvus ar panašias knygas, o vėliau prisėsdavau pabaigti skaityti pradėtos Auel knygos. Bet niekada nebuvo to jausmo, kodėl aš jas skaitau, kad jos baisiai nuobodžios ir neįdomios, tiesiog šios knygos tikrai storos ir vienu prisėdimu man nepavyksta jos įveikti. Istorija apie moterį, kuri buvo kitokia mane labai sužavėjo. Liko dar dvi neperskaitytos šios istorijos knygos, kurias artimiausiu metu taip pat žadu perskaityti. Na tiek šiam kartui apie knygas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą