2017 m. liepos 7 d., penktadienis

26 diena. Tai, kas man niekada neatsibosta

Mano anglų kalbos žinios tragiškos, bet ko norėti, kai šios kalbos nevartoju, o ir vartodama gaudausi tik apčiuopomis, kaip koks kurmis. Na, bet tikiuosi, kad man pavyks prasilaužti ir pramokti šios kalbos, nes tai ką mokėjau mokykloje nebuvo gerai, o nenaudojant, kalba prisimiršta. Bet ką aš čia tauškiu. Juk reikia apie šios dienos temą kalbėti. O ji apie tai, ką man patinka daryti ir kas neatsibosta. Tai galiu drąsiai pasakyti, kad dar neatradau tokios veiklos, kuria galėčiau užsiimti per dienų dienas ir ji man nenusibostu. Man patinka skaitymas, siuvinėjimas kryžiuku, serialų žiūrėjimas, bet ilgai tokia veikla užsiimti negaliu, nes kad ir mėgiamos mano veiklos yra, bet diena iš dienos darant tą patį ir tą patį... pavargstu nuo to emociškai ir tada turiu daryti pertrauka. Savo paveikslą siuvinėju atrodo nuo 2015 metų žiemos, tai jau tuoj bus trys metai, aišku viskas galėjo būti baigta greičiau, bet tarpais buvo tikrai didelės pertraukos nuo siuvinėjimo, nes nebegalėdavau į tą veiklą pažiūrėti, o daryti darbą per prievartą... Manau, kad kiekviena veikla, kad ir kokia mėgstama būtų, turi būti su saiku. Juk po to, kai ji nusibos, prireiks laiko, kad būtų galima vėl ja užsiimti ir nesukelti neigiamų emocijų. Man labai daug kas patinka, tai ilgai prie tos pačios veiklos neužsibūnu, tai prie vieno, tai prie kito užsiėmimo prišokus pabūnu. Stengiuosi pradėtus darbus užbaigti, todėl dabar nauja veikla, nors ir labai traukia neužsiimu. Aš ir vėl į lankas pradėjau rašyti, gal ties tuo ir užbaigsiu. Gražaus savaitgalio ir iki rytojaus. Liko tik 4 dienos :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą