Savaitgalis buvo kupinas nuotykių ir visokių kitokių darbelių. Pastaruoju metu nesijaučiu užtikrinta savimi ir daug kas slysta iš rankų. Pirmiausia tai mano emocijos ir elgesys kai kuriais atvejais buvo nepateisinamas, nesvarbu, kad jį įtakojo mano sveikatos problemos. Gaila, tačiau savaitgalį tikrai buvau labiau susikoncentravus į tingėjimą nei įdomios veiklos, pvz. blogo rašymas, paieškos ir tikrai naudingiau galėjau išnaudoti sekmadienį (nekalbu apie šeštadienį, nes jį praleidau su tėvais). Bet taip išėjo, kad sekmadienį prasėdėjau lovoj, praskaičiau knygą ir spoksojau į kompą su žaidimais. Nepateisinu tokio savo skystumo, o ir įrašas apie šeimą gavosi skystokas, nors nelabai ką turiu ir šiandien daugiau papasakot apie ją, vis gi tesu vienturtė. O kalbant į temą tai šios dienos įrašas turėjo būti 27 dieną, o ne šiandien, bet norėjau ilgėliau pamąstyti, ką tokio galėčiau parašyti.
Tai kaip gi aš įsivaizduoju savo gyvenimą. Tikrai ne taip, kaip kad gyvenu šiandien, nors ir šiandien gyvenu neblogai. Įsivaizduodama savo ateitį tikrai pirmas dalykas, kas šauna į galvą tai materialūs daiktai. Kodėl? Nes visada norėjau gražaus namo su sodu ar bent jau erdvaus buto. Svajoju apie gražų dviejų aukštų namuką su miegamuoju, drabužine, svetaine, vaikų kambariais, modernia virtuve, dideliu vonios kambariu ir sodu, kuriame galėtų augti gėlės, vaismedžiai ir vaiskrūmiai, būtų daug žolės ir viskas būtų sutvarkyta. Bet žinau, kad norint turėti tokį namą reikia daug taupyti ir labai stengtis, o ir gerų namų už prieinamą kainą reikia atidžiai ieškoti. Bet nenusiminčiau jei vietoj namo būtų keturių kambarių butas. Kodėl keturių? Nes noriu atskiro miegamojo, svetainės ir vaikų kambario. Nenorėčiau, kad vaikų kambarys ar miegamasis būtų kartu atliktų ir svetainės funkciją. Savo ateityje dar matau gražų automobilį, gyvūnus, labai noriu turėti ir šunį ir katę (ją jau turiu). Net negalvoju apie šeimą, todėl, kad apie ją net neturiu minties svajoti, ją laikau savaime suprantamu dalyku, nes šalia jau yra žmogus, kuris tikiuosi bus su manim iki amžių amžinųjų. Negalvoju ir apie vaikus, nes jei Dievas jų duos tai duos, ne viskas vyksta pagal planus. Svajodama apie ateitį įsivaizduoju, kad būsiu ne tik materialiai nepriklausoma, bet ir galėsiu sau leisti daug daugiau nei dabar. Manau, kad daug keliausiu ne tik po Lietuvą, bet ir už jos ribų, užsiimsiu mėgstama veikla, rašysiu tinklaraštį ir gal net kursiu video, labai norėčiau ateityje tai daryti, nes šiandien dar nedrįstu. Štai tokią ateitį aš įsivaizduoju. Gal ji kiek abstraktoka, materialoka, bet aš mielai tokią turėčiau. Ateityje noriu dirbti tikrai mylimą darbą, nes kol kas nesu turėjusi tokio, kuris atitiktų pasakymą, kad į darbą kaip į šventę einama. Taip pat nedetalizuoju ir jausmų, žinau, kad ateityje būsiu laiminga, nežinau, ką veiksiu, bet bus įdomu. Ir visa tai yra pasiekiama. Iš kur žinau? Žinau, nes norai pildosi. Tai ne šventa mana, kuri krenta iš dangaus, reikia stengtis, bet jei stengiesi, norai tikrai išsipildo. Svarbu tik norėti ir stengtis. Tinkamas veiksmų planas norus paverčia realybe. Gali būti, kad tai panašu į talentą, 5 procentai talento ir 95 procentai sunkaus darbo. Tai manau galima pritaikyti ir norams. Na, o dabar iki rytojaus. Rytoj paskutinė šio iššūkio diena. Galbūt rytoj susirasiu naują iššūkį. Iki :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą