Na štai, neatkreipiau dėmesio, kad kai kurios 30 dienų rašymo iššūkio temos kartojasi. Tai šios dienos tema viena iš tokių. Tikriausiai tos pačios temos nebekartosiu ir apie žmones, kurių ilgiuosi nebepasakosiu, nes kartą tai jau dariau. Manau, šį kartą būtų galima paplepėti ne apie žmogų, bet apie daiktą, jausmus ar kokį laikotarpį. Gal būtų šiek tiek įdomiau kažkas kitkas. Bet labiausiai norisi pasakot apie šiandieną. Bet planas yra ir jį norisi įgyvendinti taip pat.
Tai ko aš ilgiuosi? Labiausiai aš ilgiuosi savo paauglystės pavasarių, kai jau būdavo šilta. Aišku, dažniausiai geriausias oras būdavo gegužę, tikrai ne dėl to, kad mano gimtadienis tada. Tiesiog gegužę dar reikėdavo eiti į mokyklą, bet nebereikdavo šiltų rūbų vilktis, saulė kaitindavo, bet tik taip, kad būtų malonu, o ne taip, kad nebūtų kur dėtis nuo kaitros. Man labiausiai patinka pavasariškas oras, kai šilta, aplinkui visur žalia, jaučiasi ta bundanti gyvybė. Ir dabar rašau ir galvoju, kur tie gražūs pavasariai šilti dingo. O daugiau niekas nešauna šiuo metu, ko aš dar ilgiuosi.
Tiesą sakant, šiandien man sunkoka diena. Pridariau nemažai visokios veiklos, bet ne tos, kurios pati labiau norėčiau. Kartais galvoju apie atostogas (jų ilgiuosi visada), per kurias norėčiau ir pailsėti, ir pakeliauti, ir kūrybine veikla, kokia nors užsiimti. Kartais vartau Pinterest ir svajoju, kaip lėksiu į kokią karoliukų parduotuvę, prisipirksiu kalną karoliukų ir darysiu papuošaliukus nešiojimui. Taip ir nenusiperku nieko. Bet šiuo metu nenoriu mesti kelio, dėl takelio. Šiuo metu noriu pabaigti savo siuvinį, ten dar keliems ilgiems mėnesiams darbo iki bus iki kaklo. Man tai patinka. Kai pabaigsiu, būtinai parodysiu. Kartais mano galvoje verda labai daug minčių ir norisi bėgti ir daryti jas, bet devyni amatai, o dešimtas badas, pradedu kažką daryti ir nebaigiu. Noriu pradėtus darbus baigti, todėl šiuo metu stengiuosi save versti neužsiimti pašaline veikla ir dirbti kryptingai. Tai štai tiek šiam kartui, nes taip plepėti ir nusišnekėti galėčiau iki begalybės ir tokie mano tauškalai vis kartojasi ir tęsiasi be galo ir be krašto. Na, iki rytojaus :)
Tai ko aš ilgiuosi? Labiausiai aš ilgiuosi savo paauglystės pavasarių, kai jau būdavo šilta. Aišku, dažniausiai geriausias oras būdavo gegužę, tikrai ne dėl to, kad mano gimtadienis tada. Tiesiog gegužę dar reikėdavo eiti į mokyklą, bet nebereikdavo šiltų rūbų vilktis, saulė kaitindavo, bet tik taip, kad būtų malonu, o ne taip, kad nebūtų kur dėtis nuo kaitros. Man labiausiai patinka pavasariškas oras, kai šilta, aplinkui visur žalia, jaučiasi ta bundanti gyvybė. Ir dabar rašau ir galvoju, kur tie gražūs pavasariai šilti dingo. O daugiau niekas nešauna šiuo metu, ko aš dar ilgiuosi.
Tiesą sakant, šiandien man sunkoka diena. Pridariau nemažai visokios veiklos, bet ne tos, kurios pati labiau norėčiau. Kartais galvoju apie atostogas (jų ilgiuosi visada), per kurias norėčiau ir pailsėti, ir pakeliauti, ir kūrybine veikla, kokia nors užsiimti. Kartais vartau Pinterest ir svajoju, kaip lėksiu į kokią karoliukų parduotuvę, prisipirksiu kalną karoliukų ir darysiu papuošaliukus nešiojimui. Taip ir nenusiperku nieko. Bet šiuo metu nenoriu mesti kelio, dėl takelio. Šiuo metu noriu pabaigti savo siuvinį, ten dar keliems ilgiems mėnesiams darbo iki bus iki kaklo. Man tai patinka. Kai pabaigsiu, būtinai parodysiu. Kartais mano galvoje verda labai daug minčių ir norisi bėgti ir daryti jas, bet devyni amatai, o dešimtas badas, pradedu kažką daryti ir nebaigiu. Noriu pradėtus darbus baigti, todėl šiuo metu stengiuosi save versti neužsiimti pašaline veikla ir dirbti kryptingai. Tai štai tiek šiam kartui, nes taip plepėti ir nusišnekėti galėčiau iki begalybės ir tokie mano tauškalai vis kartojasi ir tęsiasi be galo ir be krašto. Na, iki rytojaus :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą