Manau, gailėtis praeityje padarytų ar nepadarytų dalykų gailėtis neverta. Visa tai liko už nugaros, kad ir kaip sunku eiti į priekį ir nesigręžioti atgal. Yra labai daug dalykų, kurių gailiuosi pernai nepadariusi, tačiau laikas praėjo ir jo nebesugrąžinsi, todėl tikrai neverta dabar visko permąstyti iš naujo ir dejuoti, kad ach, ir kodėl aš to ir ano nepadariau. Taip, aš tikrai noriu daugiau skirti laiko savo šeimai, kelionėms, pramogoms, bet vis to nepadarau ir tai mano pačios kaltė. Nieko kaltinti negaliu, nes pati įdėjau tam per mažai pastangų, per daug atsikalbinėjau, per daug tingėjau, per mažai dėjau pastangų. Negaliu sakyti, kad aplinka kalta, jei pati nesistengiu jos pakeisti. Nereikia gailėtis to, ko nepadarėme, nes laiko atgal neatsuksi, tiesiog reikia su tuo susitaikyti ir gyventi toliau, mėginti iš naujo.
Šiandien skaičiau straipsnelį apie metų planus. Kaip prisižadame kasmet kažką pakeisti, bet nieko nesiimame. Štai ir kaltinkim aplinką, jei patys sėdime rankas sudėję. Ir aš taip dariau, prisigalvodavau, ką darysiu vienais ar kitais metais kitaip, o su lyg pirma naujų metų minute tuos norus padėdavau į lentyną. Reikia keltis nuo kėdės ir imtis veiklos, susiplanuoti, tai ko norime ir įgyvendinti, o atėjus naujiems metams pažvelgę atgal neturėsime dėl ko gailėtis.
Štai ir viskas šiandien. Iki rytojaus :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą