2017 m. birželio 25 d., sekmadienis

14 diena. Mano santykiai su maistu

Ši tema turėtų būti labai skani, bet pasistengsiu trumpai. Juk savaitgalis, o savaitgaliais dažniausiai būna kitų planų. Pirmiausia trumpai apie šią dieną. Šiandien nusprendžiau daug siuvinėti, nes noriu kuo greičiau pasibaigti savo paveikslą, juk tai vienas iš mano norų sąrašo punktų. Taip pat stengiausi daug skaityti, nes turiu nemažai skaitalų. Ir manau, kad man visai neblogai pavyko, tikiuosi artimiausiu metu pasidalinsiu vakar pabaigta skaityti knyga, o šiuo metu skaitau M. J. Arlidge  "Eni beni". Be šios knygos turiu dar prikaupusi keletą žurnalų. Tai planuoju save paspausti ir artimiausiu metu perskaityti ir juos, nes mačiau keletą labai įdomių straipsnių. Aj, dar žiūrėjau youtube, klausiau dainų ir spoksojau į Renatą, Eveliną bei Lizą Koshy. Ir daug mąsčiau. Tai prigalvojau daug įvairių darbų sau, nes jau metai įpusėjo ir tikrai tikrai turiu save paspausti, žinoma gerąja prasme, nes per daug užsisėdėjau.

O dabar apie maistą. Aš dievinu skaniai paruoštą maistą. O kas tokio nemėgsta? Esu visavalgė, valgau tiek mėsytę, tiek žuvį, vaisius, daržoves. Man daug kas skanu, kartais net išdrįstu paragauti tai, ko dar nesu mėginusi. Bet tik kartais. Paauglystėje turėjau valgymo problemų. Esu rimtai badavusi ir susidūrusi su badavimo pasekmėmis. Badavau, tai yra beveik buvau nustojusi valgyti ir mano maisto racionas susidėdavo iš arbatos ir kelių kąsnių daržovių. Badavau du kartus, abu kartus tai trukdo po pusmetį. Tai tikrai baisi patirtis, nes praėjo slinkti plaukai, lūžinėjo nagai, sutriko mano ciklas. Mokykloje net negalėjau ilgai būti ten, kur užuosdavau maisto kvapą, nes pradėdavo pykinti. Tuo metu savo organizmą tikrai alinau. Dabar šis laikotarpis atrodo labai nekaip ir tikiuosi tokių problemų nebeturėsiu. Tačiau šiuo metu su maistu turiu kitų problemų. Tikriausiai taip iki galo ir nepavyks man su juo susidraugauti. Kai išsikėliau iš tėvų pradėjau sau leisti viską, įskaitant ir nesveiką maistą. Visai savęs neribojau, valgiau ką norėjau ir kada norėjau. Kuo dažniau stresuodavau, tuo dažniau stresą pradėjau malšinti maistu. Žinoma pasekmės pasimatė gan greitai. Maistas, sutrikusi hormonų pusiausvyra ir rezultatas - didelis svoris. Bet po truputi, po truputi stengiuosi susidraugauti su maistu, sunkiai man tai sekasi, bet manau pavyks.
Tai tiek šiam kartui. Iki rytojaus :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą