Tikriausiai tai bus nutikimas iš mano paauglystės. Tada mokiausi 11-12 klasėj ir susipažinau su tokiu vaikinu iš kito miesto. Man tuo metu jis buvo mano pirmoji meilė. Dabar negalėčiau pasakyti, kad tas vaikinas buvo koks gražuolis, tiesiog matyt tuo metu aš labai pavydėjau aplinkinėms porelėms, kad jie kartu, o aš viena. Deja, tai buvo mano pačios kaltė, kad tą berniuką įsižiūrėjau. Dabar pagalvojus, jis nebėra mano skonio, turėjo žalingų įpročių, buvo prie tokių "kietuolių", kuriems labiau rūpėjo draugai, nei išsilavinimas ir vėliau gero darbo paieškos. Ką turiu mintyse geras darbas? Na tikrai ne statybininko ar kelininko, kuris kiauras dienas turi sunkiai dirbti už minimalų atlygį, nes daugiau savo laiku nieko nepasiekė. Nesakau, kad tokių žmonių nereikia, kažkam reikia statyti namus ir tiesti kelius, bet manau, kad tai nėra itin kvalifikuotas darbas, o to pasekmė - neįgytas išsilavinimas. Nekalbu apie aukštojo mokslo diplomą, šiais laikais jis būtinas tik dėl pamosavimo, net ir aukštąjį mokslą baigę, ne visi supranta ką baigė. Bet ne čia ne apie tai.
Tai štai draugavau aš su tuo vaikinu gerą pusmetį gal ir nei iš šio, nei iš to jis mane metė. Primelavo ir susirado kitą paną iš mano mokyklos. Tada tikrai buvau labai įskaudinta. Dabar manau, kad labiau buvau įskaudinta ne to fakto, kad mane metė, o todėl, kad melavo. Laimei, kad viskas taip baigėsi, nes dabar esu labai laiminga ir tikiu, kad esu su savo žmogumi. Štai tokia ta mano istorija, mergaitė susižavėjo berniuku, kuris ja pasinaudojo ir įskaudino palikdamas. Dabar tai liko tik faktas, viena iš dėlionės detalių, ne itin reikšminga. Štai ir viskas. Iki rytojaus, dar liko truputėlis daugiau nei savaitė ir 30 dienų blogo rašymo iššūkis baigsis :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą