Romanas prasideda mįslingai. Užsimenama apie sandėrį, kuriuo vyrai patvirtina mainus - nekalta mergina mainais už teisę įsilieti į aukštuomenės gretas. Skamba kraupokai, tačiau tais laikais priklausyti aukštuomenei norėjo visi. Iš vienos pusės pagalvojus - priklausyti elitui reikštų turėti išskirtines galimybes, o dar visos tos pažintys. O parduodama mergina turėjo būti Beatrisės pusseserė, jos tėvo brolio dukra Sofija Liovenstriom. Tačiau Beatrisę įsižiūri jaunas verslininkas Setas Hamerstalis, kurio grafas Rosenšioldas labai nemėgsta, todėl sandėrio sąlygos keičiamos ir grafas pageidauja į žmonas turėti Beatrisę. Jaunuoliai pradeda bendrauti, vienas kitą įsimyli, tačiau savo jausmų garsiai neišsako, todėl Beatrisė, manydama, kad Setas, kaip laikraščiai rašo, būdamas mergišius, nori ją tik suvilioti ir pasinaudoti, pasiaukoja dėl pusseserės. Dėdė prigraso merginai, kad jei ši netekės už grafo, tai jis išskirs Sofiją su jos mylimuoju ir privers pusseserę tekėti už daugiau nei dvigubai, o gal net ir trigubai (tiksliai nepamenu) vyresnio vyro.
Romanas kupinas įtampos, nežinai ar Setas su Beatrise pagaliau bus kartu, ar dėdė pasieks savo. Daug pykčio, aistros, meilės, pasiaukojimo. Tikrai labai gera ir verta dėmesio knyga. Labiausiai mane nuliūdino tai, kad dėdė ištekino Beatrise už grafo, kuris vaizduojamas kaip koks šlykštukas, gašlus prievartautojas, tironas ir kur vėliau pati Beatrisė pasakojo Setui, kad vieną žmona grafas nužudęs, o kita pati pasiskandino iš sielvarto. Kraupi scena buvo, kai grafas, sužinojęs, kad jo nuotaka nėra nekalta mergelė, ją ne tik išprievartauja, bet ir žiauriai primuša, jei ne tarnai, vargu ar mergina būtų likusi gyva. Laimei Beatrisės pusbrolis pasirūpina, kad grafas užverstų kojas, nes palaido elgesio merginų namuose pats pasiūlo mirtiną kokteilį. Tikrai ne iš geros valios pusseserei taip pasielgė, nes jaunuolis pats velnio neštas ir pamestas, toks pat sugedęs kaip ir grafas.
Laimei romanas baigiasi laimingai, kaip visose gražiose pasakose, Setas veda Beatrisę ir pagaliau jie yra laimingi. Skandinavų šalių rašytojai rašo tikrai geras knygas. Kol kas dar nenusivyliau. Rekomenduoju ir Jums.
Romanas kupinas įtampos, nežinai ar Setas su Beatrise pagaliau bus kartu, ar dėdė pasieks savo. Daug pykčio, aistros, meilės, pasiaukojimo. Tikrai labai gera ir verta dėmesio knyga. Labiausiai mane nuliūdino tai, kad dėdė ištekino Beatrise už grafo, kuris vaizduojamas kaip koks šlykštukas, gašlus prievartautojas, tironas ir kur vėliau pati Beatrisė pasakojo Setui, kad vieną žmona grafas nužudęs, o kita pati pasiskandino iš sielvarto. Kraupi scena buvo, kai grafas, sužinojęs, kad jo nuotaka nėra nekalta mergelė, ją ne tik išprievartauja, bet ir žiauriai primuša, jei ne tarnai, vargu ar mergina būtų likusi gyva. Laimei Beatrisės pusbrolis pasirūpina, kad grafas užverstų kojas, nes palaido elgesio merginų namuose pats pasiūlo mirtiną kokteilį. Tikrai ne iš geros valios pusseserei taip pasielgė, nes jaunuolis pats velnio neštas ir pamestas, toks pat sugedęs kaip ir grafas.
Laimei romanas baigiasi laimingai, kaip visose gražiose pasakose, Setas veda Beatrisę ir pagaliau jie yra laimingi. Skandinavų šalių rašytojai rašo tikrai geras knygas. Kol kas dar nenusivyliau. Rekomenduoju ir Jums.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą