Šį įrašą pradėsiu malonia sau žinia. Prieš kelias dienas įveikiau 30 dienų vandens gėrimo iššūkį. Laikas prabėgo tikrai greitai ir net nepajutau, kaip visos 30 dienų pralėkė. Man šis iššūkis tikrai patiko, rekomenduoju visiems, kurie neišgeria rekomenduojamos paros normos vandens, išbandyti. Iš pradžių tikrai nėra lengva, bet įsipylus į gražią tarą (aš turiu 0,5 l buteliuką) ir pasistačius ją prieš akis, tikrai nėra sudėtinga išgerti 2 litrus vandens. Be to, aš dar įsidėdavau griežinėlį citrinos, kad būtų skaniau. Žinoma, ne viską pavyko sąžiningai atlikti. Per visą mėnesį vieną dieną viso kiekio vandens nepavyko išgerti, pritrūko gal 0,2 l. Kitą dieną po iššūkio nustojau gerti tiek daug vandens, tai pasijautė, labiau troškino. Manau tai tikrai naudinga pamėgti vandenį, mes tikrai per mažai geriame naudingų skysčių ir per daug vartojame žalingų. Tai tiek apie vandens iššūkį.
Šios dienos tema - kažkas, ko aš ilgiuosi. Tai labai plati, nes galima kalbėti apie konkretų asmenį ar laikotarpį. Bet šiandien nenoriu daug plepėti. Vis dar jaučiuosi išsibalansavusi. Visą dieną svajoju ir ilgiuosi savaitgalio. Šiandien aš ilgiuosi labai daug ko. Ilgiuosi vaikystės, paauglystės, studijų meto. Ilgiuosi draugų, bendramokslių. Ilgiuosi išėjusių giminaičių, nes taip ir negavau progos jų geriau pažinti. Ilgiuosi atostogų, nes esu truputį pervargus nuo įtampos ir emocijų gausos. Ilgiuosi šilto žalio pavasario ir tikros vasaros. Ilgiuosi žiemiškos žiemos, bet nesiilgiu rudens purvynų. Ilgiuosi nerūpestingumo, juoko, šypsenų, pasivažinėjimo dviračiais, ilgų pasivaikščiojimų, romantikos, drugelių pilve, vėjavaikiškumo, vienatvės, ramybės, tylos... Galėčiau vardint ir vardint, ko aš ilgiuosi. Kartais ilgiuosi jausmo, o kartais žmogaus, prisimenu praėjusius įvykius ir nors būna slogu, tačiau džiaugiuosi, kad turiu gražių prisiminimų.Tai tiek šiandien mano pamąstymų. Iki rytojaus :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą