Grįžtu su viena iš neseniai baigtų skaityti knygų. Ši trumpa, vos kiek daugiau nei 100 puslapių knyga, kurią perskaičiau, man pasirodė sunki. Ji nėra didelė, tačiau rašymo stilius nėra įprastas. Ir man pakankamai sunku rinkti žodžius norint apibūdinti pasakojimą, todėl trumpai aprašysiu savo įspūdžius ir įdėsiu knygos santrauką.
Knygą perskaičiau per dieną, tačiau buvo pakankamai sunku susikaupti. Tai nėra tipinis romanas ar detektyvas. Anot knygos aprašymo, rašymo stilius primena Rilkės rašymo stilių. Gal dėl to ir skaitėsi sunkiai, nes man patinka lengvo turinio knygos.
Knygoje pasakojama dviejų jaunuolių istorija. Nors tiesą sakant, aš net nežinau ar tai jaunuoliai, ar vidutinio amžiaus žmonės. Pasakojimas vis blaškosi perkeldamas tai į vaikystę, tai į netolimus laikus. Atskaitos taškas banginio paroda, kur ir susitiko vaikystės draugai. Jie parodoje praleido visą naktį ir prisiminė praeitį. Pasakojama tai apie merginos praeitį, tai vėl nuklystama į parodą, veiksmas persikelia į vaikino praeitį, į vaikystę. Pasakojime nėra linijinio laiko, jis nuolat keičiasi šokinėdamas tai atgal, tai į dabartį. Tačiau perskaičius man patiko. Tai nėra man įprasta knyga, bet savotiška. Manau, knyga turėtų patikti klasikos mėgėjams, kurie yra skaitę Rilkę, nes aš nesu, todėl kažką pakomentuoti tikrai negaliu. Tiesiog ši knyga nepasirodė viena iš lengvųjų, ir tikrai ne visada tai lemia knygos puslapių skaičius.
O dabar knygos santrauka (ne mano):
Šiuolaikinės šveicarų rašytojos romanas. Vieną naktį mylimieji praleidžia jų gimtajame mieste, primenančiame biblinę Asirijos sostinę. Ninevei buvo išpranašautas žlugimas... Šveicarų rašytoja Gertrud Leutenegger išgarsėjo jau pirmuoju romanu "Išvakarės", o romanas "Ninevė" sukrėtė literatūrinį aštuntojo dešimtmečio Šveicarijos pasaulį. Metaforiškumu ir kalba romanas prilygsta R. M. Rilke’s kūrybai. Rašytoja yra gavusi daug literatūrinių premijų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą