19 diena. Kas yra mano rankinėje

O mano rankinėje yra chaosas. Tikrąja to žodžio prasme. Ten galima rasti visko. Apskritai, aš savo rankinei šiuo metu nesu skyrusi daug dėmesio, tiesiog man ji šiuo metu yra kaip daiktų transportavimo priemonė. Ten laikau viską. Skaitomą žurnalą, dienoraštį, tušinukų, lūpų balzamų ir lūpų dažų, nosinių, rankų dezinfekavimo skystį, kūno dulksną, o šiandien skėtį. Taip pat ten mėtosi kelios užrašų knygelės, darbinis telefonas, piniginė ir kitoks šlamštas. 

Jau seniai reikia atsinaujinti ir įsigyti gerą rankinę, bet vis neprisiruošiu. Man patinka, kai galiu nesibaimindama į ją sumesti viską, ypač knygas, ir nebijoti, kad suplyš. O jei taip ir nutiktų (deja taip ir nutiko), tai kad vėliau negailėčiau (ir negaila). Žinau, kad ją reikėtų susitvarkyti, tiksliau pasikeisti. Greičiausiai reikės pradėti ieškoti normalios rankinės, kurioje galėčiau tvarkingai susidėti daiktus. O tam yra puikus Vinted.lt puslapis. Štai ir mano rankinės turinys. Puiki proga susitvarkyti ir pradėti nešiotis tik tuos daiktus, kurie tikrai yra reikalingi. O gal kada pasidarysiu ją pati :)

Aleksandra Marinina "Juodasis sąrašas"

Šią knygą parsinešus laikiau daugiau nei 2 mėnesius, kol prisiruošiau perskaityti. Pagaliau tai įvyko. Nežinau, bet iš šios knygos tikėjausi kažko daugiau. Maniau, kad šis detektyvas bus toks pat jaudinantis ir įtemptas, kaip skandinavų autorių knygos. Negalėčiau pasakyti, kad labai nusivyliau, bet ir nelabai sužavėjo. Bet kaip sakoma, nespjauk į šulinį, iš kurio vėliau gali tekti gerti. Gal tiesiog man papuolė ne mano knyga. Gerai, kad dar yra daug šios autorės knygų, tai gal dar ją pamėgsiu labiau, nei šiai dienai.

Istorija... pagrindinis personažas - Vladislavas, į pensiją besiruošiantis išeiti milicijos pareigūnas. Jis su dukrele atvyko į prie Juodosios jūros įsikūrusį kurortinį miestelį įkalbėtas buvusios žmonos, kuri yra kino kritikė. Skaitydama vis blaškiausi į tokias nereikšmingas smulkmenas, kaip laikas. Niekaip nesupratau, koks tai laikotarpis, nes romane minimas brangus nešiojamasis kompiuteris, tačiau nėra jokių užuominų apie mobiliųjų telefonų turėjimą, gyventojai naudojosi tik laidiniais. Iš kitos pusės romanas gan lengvai skaitomas, nebuvo justi įtampos, kaip skaitant kai kuriuos detektyvus, vis spėlioji, kas žudikas, kas galėjo taip baisiai pasielgti.

18 diena. Kažkas, ko aš ilgiuosi / plepalai

Na štai, neatkreipiau dėmesio, kad kai kurios 30 dienų rašymo iššūkio temos kartojasi. Tai šios dienos tema viena iš tokių. Tikriausiai tos pačios temos nebekartosiu ir apie žmones, kurių ilgiuosi nebepasakosiu, nes kartą tai jau dariau. Manau, šį kartą būtų galima paplepėti ne apie žmogų, bet apie daiktą, jausmus ar kokį laikotarpį. Gal būtų šiek tiek įdomiau kažkas kitkas. Bet labiausiai norisi pasakot apie šiandieną. Bet planas yra ir jį norisi įgyvendinti taip pat.

17 diena. Asmuo, sudaužęs man širdį

Tikriausiai tai bus nutikimas iš mano paauglystės. Tada mokiausi 11-12 klasėj ir susipažinau su tokiu vaikinu iš kito miesto. Man tuo metu jis buvo mano pirmoji meilė. Dabar negalėčiau pasakyti, kad tas vaikinas buvo koks gražuolis, tiesiog matyt tuo metu aš labai pavydėjau aplinkinėms porelėms, kad jie kartu, o aš viena. Deja, tai buvo mano pačios kaltė, kad tą berniuką įsižiūrėjau. Dabar pagalvojus, jis nebėra mano skonio, turėjo žalingų įpročių, buvo prie tokių "kietuolių", kuriems labiau rūpėjo draugai, nei išsilavinimas ir vėliau gero darbo paieškos. Ką turiu mintyse geras darbas? Na tikrai ne statybininko ar kelininko, kuris kiauras dienas turi sunkiai dirbti už minimalų atlygį, nes daugiau savo laiku nieko nepasiekė. Nesakau, kad tokių žmonių nereikia, kažkam reikia statyti namus ir tiesti kelius, bet manau, kad tai nėra itin kvalifikuotas darbas, o to pasekmė - neįgytas išsilavinimas. Nekalbu apie aukštojo mokslo diplomą, šiais laikais jis būtinas tik dėl pamosavimo, net ir aukštąjį mokslą baigę, ne visi supranta ką baigė. Bet ne čia ne apie tai.

Tai štai draugavau aš su tuo vaikinu gerą pusmetį gal ir nei iš šio, nei iš to jis mane metė. Primelavo ir susirado kitą paną iš mano mokyklos. Tada tikrai buvau labai įskaudinta. Dabar manau, kad labiau buvau įskaudinta ne to fakto, kad mane metė, o todėl, kad melavo. Laimei, kad viskas taip baigėsi, nes dabar esu labai laiminga ir tikiu, kad esu su savo žmogumi. Štai tokia ta mano istorija, mergaitė susižavėjo berniuku, kuris ja pasinaudojo ir įskaudino palikdamas. Dabar tai liko tik faktas, viena iš dėlionės detalių, ne itin reikšminga. Štai ir viskas. Iki rytojaus, dar liko truputėlis daugiau nei savaitė ir 30 dienų blogo rašymo iššūkis baigsis :)

16 diena. Tai, ko aš gailiuosi nepadariusi pernai metais.

Manau, gailėtis praeityje padarytų ar nepadarytų dalykų gailėtis neverta. Visa tai liko už nugaros, kad ir kaip sunku eiti į priekį ir nesigręžioti atgal. Yra labai daug dalykų, kurių gailiuosi pernai nepadariusi, tačiau laikas praėjo ir jo nebesugrąžinsi, todėl tikrai neverta dabar visko permąstyti iš naujo ir dejuoti, kad ach, ir kodėl aš to ir ano nepadariau. Taip, aš tikrai noriu daugiau skirti laiko savo šeimai, kelionėms, pramogoms, bet vis to nepadarau ir tai mano pačios kaltė. Nieko kaltinti negaliu, nes pati įdėjau tam per mažai pastangų, per daug atsikalbinėjau, per daug tingėjau, per mažai dėjau pastangų. Negaliu sakyti, kad aplinka kalta, jei pati nesistengiu jos pakeisti. Nereikia gailėtis to, ko nepadarėme, nes laiko atgal neatsuksi, tiesiog reikia su tuo susitaikyti ir gyventi toliau, mėginti iš naujo. 

Šiandien skaičiau straipsnelį apie metų planus. Kaip prisižadame kasmet kažką pakeisti, bet nieko nesiimame. Štai ir kaltinkim aplinką, jei patys sėdime rankas sudėję. Ir aš taip dariau, prisigalvodavau, ką darysiu vienais ar kitais metais kitaip, o su lyg pirma naujų metų minute tuos norus padėdavau į lentyną. Reikia keltis nuo kėdės ir imtis veiklos, susiplanuoti, tai ko norime ir įgyvendinti, o atėjus naujiems metams pažvelgę atgal neturėsime dėl ko gailėtis.

Štai ir viskas šiandien. Iki rytojaus :)

15 diena. Tai, kas mane jaudina ir pripildo mane džiaugsmu

Na štai ir įpusėjo 30 dienų blog'o rašymo iššūkis. Net trečia savaitė prasidėjo, o toks jausmas, kad ne per seniausiai pradėjau rašyti. Ir kol kas man tai daryti visai patinka. Kartais labai tingisi, kartais tikrai nežinau, ką būtų galima parašyti, o kai kurios temos plačios, kad būtų galima rašyti ir rašyti, tik trūksta motyvacijos. Tai va taip va. O šiandien susigalvojau sau veiklos. Vakar persimąsčiau, kad galiu daug daugiau daryti, daug daugiau svajoti ir siekti tų svajonių. Tiesiog reikia mažiau dejuoti, kaip viskas negerai ir daugiau dirbti, išnaudoti laisvas minutes. Noriu perskaityti knygą, tai tik atsiradus laisvoms penkioms minutėms čiupti ir skaityti, o ne laukti, kol jos ištiksės. Taip pradėjau dieną, prisirašiau darbelių, kuriuos noriu sąžiningai įgyvendinti, o jei tinkamai viską padarysiu, manau net ir laiko liks kitoms veikloms. Tiesiog reikia imtis veiksmų. Na užteks nusišnekėjimų.

14 diena. Mano santykiai su maistu

Ši tema turėtų būti labai skani, bet pasistengsiu trumpai. Juk savaitgalis, o savaitgaliais dažniausiai būna kitų planų. Pirmiausia trumpai apie šią dieną. Šiandien nusprendžiau daug siuvinėti, nes noriu kuo greičiau pasibaigti savo paveikslą, juk tai vienas iš mano norų sąrašo punktų. Taip pat stengiausi daug skaityti, nes turiu nemažai skaitalų. Ir manau, kad man visai neblogai pavyko, tikiuosi artimiausiu metu pasidalinsiu vakar pabaigta skaityti knyga, o šiuo metu skaitau M. J. Arlidge  "Eni beni". Be šios knygos turiu dar prikaupusi keletą žurnalų. Tai planuoju save paspausti ir artimiausiu metu perskaityti ir juos, nes mačiau keletą labai įdomių straipsnių. Aj, dar žiūrėjau youtube, klausiau dainų ir spoksojau į Renatą, Eveliną bei Lizą Koshy. Ir daug mąsčiau. Tai prigalvojau daug įvairių darbų sau, nes jau metai įpusėjo ir tikrai tikrai turiu save paspausti, žinoma gerąja prasme, nes per daug užsisėdėjau.

O dabar apie maistą. Aš dievinu skaniai paruoštą maistą. O kas tokio nemėgsta? Esu visavalgė, valgau tiek mėsytę, tiek žuvį, vaisius, daržoves. Man daug kas skanu, kartais net išdrįstu paragauti tai, ko dar nesu mėginusi. Bet tik kartais. Paauglystėje turėjau valgymo problemų. Esu rimtai badavusi ir susidūrusi su badavimo pasekmėmis. Badavau, tai yra beveik buvau nustojusi valgyti ir mano maisto racionas susidėdavo iš arbatos ir kelių kąsnių daržovių. Badavau du kartus, abu kartus tai trukdo po pusmetį. Tai tikrai baisi patirtis, nes praėjo slinkti plaukai, lūžinėjo nagai, sutriko mano ciklas. Mokykloje net negalėjau ilgai būti ten, kur užuosdavau maisto kvapą, nes pradėdavo pykinti. Tuo metu savo organizmą tikrai alinau. Dabar šis laikotarpis atrodo labai nekaip ir tikiuosi tokių problemų nebeturėsiu. Tačiau šiuo metu su maistu turiu kitų problemų. Tikriausiai taip iki galo ir nepavyks man su juo susidraugauti. Kai išsikėliau iš tėvų pradėjau sau leisti viską, įskaitant ir nesveiką maistą. Visai savęs neribojau, valgiau ką norėjau ir kada norėjau. Kuo dažniau stresuodavau, tuo dažniau stresą pradėjau malšinti maistu. Žinoma pasekmės pasimatė gan greitai. Maistas, sutrikusi hormonų pusiausvyra ir rezultatas - didelis svoris. Bet po truputi, po truputi stengiuosi susidraugauti su maistu, sunkiai man tai sekasi, bet manau pavyks.
Tai tiek šiam kartui. Iki rytojaus :)

13 diena. Kažkas su kuo aš visada svajojau susitikti

Šios dienos įrašas vėlyvas. Šiandien su mano vyriškio giminaičiais šventėme dvigubą šventę - praėjusį jo mamos gimtadienį ir pagaliau gautą diplomą. Tai kepėm šašlykus na ir buvo smagu, užsisėdėjom ir namo grįžom tik apie 20.00 val. kažkur. Maloniai pavargau, tai įrašas bus labai trumpas.

Šios dienos tema - žmogus, su kuriuo seniai svajoju susitikti, susipažinti. Tiesą sakant, niekada nesu susimąsčiusi apie konkretų žmogų. Man daug kas įdomu, bet kažko konkretaus niekada neturėjau. Yra daug žmonių, kurie turi savo dievukus, seka spaudoje, socialiniuose tinkluose kiekvieną jų žingsnį, net bando juos pamėgdžioti, bet man niekada nebuvo tokio poreikio. Pernai per Šiaulių miesto šventę man ranką spaudė tuometis Ministras pirmininkas A. Butkevičius. Žinoma buvo smagu, kai tokias pareigas užimantis žmogus paspaudžia tau ranką, bet aš to labai nesureikšminau, pašmaikštavau su savo šeima, nes Ministro pirmininko giminaičių yra mano tėvų miestelyje, o jis ir pats kilęs iš nelabai toli ir mokėsi toje pačioje mokykloje kaip ir aš. Dar esu susitikusi su Dariumi Balčiūnu, kuris prieš daugelį metų vaidino Dviračio žiniose. O daugiau nelabai ir pamenu su kokiais dar garsiais žmonėmis esu susitikusi ir sveikinusis. Tikiu, kad ateityje tikrai dar susitiksiu su ne vienu žinomu žmogumi, su kai kuriais iš jų gal tik pasisveikinsiu, o su kai kuriais gal net pavyks ir pabendrauti, bet su kuo konkrečiai norėčiau susitikti nepasakysiu, tik tikiuosi, kad tai bus įdomūs žmonės. 

Tai tiek šiam kartui. Iki rytojaus :)

12 diena. Kažkas, ko aš ilgiuosi

Šį įrašą pradėsiu malonia sau žinia. Prieš kelias dienas įveikiau 30 dienų vandens gėrimo iššūkį. Laikas prabėgo tikrai greitai ir net nepajutau, kaip visos 30 dienų pralėkė. Man šis iššūkis tikrai patiko, rekomenduoju visiems, kurie neišgeria rekomenduojamos paros normos vandens, išbandyti. Iš pradžių tikrai nėra lengva, bet įsipylus į gražią tarą (aš turiu 0,5 l buteliuką) ir pasistačius ją prieš akis, tikrai nėra sudėtinga išgerti 2 litrus vandens. Be to, aš dar įsidėdavau griežinėlį citrinos, kad būtų skaniau. Žinoma, ne viską pavyko sąžiningai atlikti. Per visą mėnesį vieną dieną viso kiekio vandens nepavyko išgerti, pritrūko gal 0,2 l. Kitą dieną po iššūkio nustojau gerti tiek daug vandens, tai pasijautė, labiau troškino. Manau tai tikrai naudinga pamėgti vandenį, mes tikrai per mažai geriame naudingų skysčių ir per daug vartojame žalingų. Tai tiek apie vandens iššūkį.

11 diena. Kažkas neįprasta

Šiai dienai pasirinkau papasakoti tikrai ne eilinį įvykį, todėl tikrai manau, kad tai galima priskirti kažkam neįprastam. Šiandien mano vyriškis pagaliau gavo diplomą. Po ilgų kankinimosi metų, nuo pirmojo bandymo sėkmingai pabaigti aukštąjį mokslą daug metų praėjo, ir štai prieš 5 metus paskutiniu mėginimu jam pavyko.

Šiandien Šiaulių valstybinėje kolegijoje vyko diplomų įteikimo šventė. Mano informatikas, kaip ir daug kitų jaunuolių bei jau paaugusių studentų, gavo taip ilgai svajotą palaikyti diplomą. Pamenu savo diplomų įteikimo šventę, buvo daug daug daug studentų ir dar daugiau jų artimųjų bei draugų. Viskas vyko Šiaulių arenoje, iškilmės taip pat buvo gražios ir liko tikrai malonių atsiminimų. O čia viskas vyko kukliai, bet kartu ir visai jaukiai. Na žinoma ir žmonių buvo keliolika kartų mažiau. Kadangi šiandien man buvo darbadienis, jau vakar pasiprašiau kelioms valandoms išbėgti. Na viskas buvo kaip ir gerai, išleido, tai bėgau namo. O šiandien... tokia keista mano bosės nuotaika, kaip uragano Anatolijaus. Tai išeidama taip nejaukiai jaučiausi, ji turi talentą žmones priversti jaustis kaltais lygioje vietoje. Nesvarbu. Šiandien į mano vyriškio šventę atvyko ir mano tėvai. Tai buvo labai smagu. Diplomų teikimas užtruko trumpiau nei buvo planuota, tai dar bėgom iki kavinės. 

Šiauliuose, Vilniaus gatvėje, pėsčiųjų bulvare yra kavinukė "Arkos", kurioje valgėme pietus. Į kavinės patalpas galima patekti nusileidus į rūsį. Man tas nelabai patinka, nes labai tamsu. Jau antrą kartą ten buvau ir ši tamsa man labai nepatinka. Tiesiog tokia nemaloni prieblanda tvyro, norisi matyti maistą, kurį valgai aiškiau. Maistas šiaip nėra blogas, kol kas valgiau tik vištieną. Pirmą kartą lankantis man vištiena apsirodė sausoka, o šiandien labai skani (su pistacijų padažų, kažkas tokio).  Man patinka, kai maisto kokybės ir kainos santykis yra optimalus, kai už maistą nereikia permokėti tiek, kad išėjus iš kavinės nereikėtų jaustis ne tik su patuštėjusia pinigine, bet ir alkanu pilvu, nors atėjai pavalgyt, o šiandien tikrai buvo ir skanu ir sotu. Tik nežinau, ar dar čia ateisiu. Man patinka, kai yra šviesu, ar bent aiškiai matai daiktus :) Tai štai toks neįprastas mano įrašas. Iki rytojaus :)

10 diena. Oras

Aha, kokia rimta tema. Oras Lietuvoje, birželio pabaigoje jau galima sakyti tikrai nelepina. Rašau ir galvoju, kaip keista savo blog'e, kuriame rašau įvairius įrašus apie knygas, tuštučius ir pan. O dabar apie orą. Neįprasta, tikrai. Oras Lietuvoje gali būti tikrai labai permainingas, kad ir šiandien. Ryte buvo pilkas dangus, po kurio laiko išsigiedrino, o per pietus net kelis kartus nulijo. O vėliau buvo vėjuota ir šalta, tai kol grįžau, spėjau ir sušalti. Apie orą tuščiažodžiauti šiandien kažkodėl nelabai man pavyksta. Norėjau padaryti kokią nors nuotrauką, bet grįžus namo labai sutingau, čiupau knygą, maistą ir pravalgiau bei praskaičiau. Suprantu tikrai ne pats geriausias vakaras, bet nėra labai jau ir smerktinas, juk būna ir blogiau. Vis gi, nenoriu lygiuotis į tai, kas blogai. Tiesą sakant, noriu labai labai daug ką nuveikti, tik nežinau nuo ko pradėti, tai pasirinkau lengviausią išeitį. Juk sėdėti namie ir skaityti knygą gali kiekvienas. Nebūtina net tikros popierinės knygos turėti. Pastaruoju metu daug noriu, bet mažai darau. Toks sąstingio periodas. Tikiuosi iki savaitgalio tas periodas išgaruos ir pradėsiu veikti. O dabar iki rytojaus :)

9 diena. Mėgstamiausias dalykas, kurį dabar darau

Jau praėjo truputi daugiau nei savaitė. Net nesitiki, kad taip greitai tas laikas bėga. O aš svajoju apie tai, nuo ko ir kaip pradėti ar pabaigti įgyvendinti savo planus. Reikia nustot svajot ir pradėt imtis veiksmų. O šios dienos tema labai maloni.

Man patinka vienu metu daryti kelias veiklas. Nėra taip, kad jei skaitau knyga, tai nieko daugiau neveikiu, tik knygą ir skaitau iki tol, kol ją perskaitau. Dažniausiai per dieną pakeičiu keletą veiklos sričių, bet visos jos šiuo metu yra mano mėgstamos. Žinoma, kai kuriems labiausiai patinkanti veikla yra namų ruoša ir maisto gamyba. Atvirai prisipažįstant šiose veiklose nežibu, bet man dabar vėl labai patinka siuvinėti, skaityti knygas, žurnalus. Anksčiau siuvinėdama visada žiūrėdavau filmą ar serialą, dabar dažniausiai žiūrių youtubą. Ir šiandien mano planuose grįžus namo skaityti A. Marininos knygą arba kokį nebaigtą žurnalą. Taip, šiuo metu, dabar, mano mėgstamiausia veikla yra skaitymas, siuvinėjimas kryželių ir youtubo žiūrėjimas. O kokia yra jūsų šiuo metu mėgiama veikla?

8 diena. 5 dalykai, kuriuos norėčiau padaryti iki mirties

Skamba kraupokai, bet nežinojau kaip tiksliau išsiversti. Šios dienos užduotis skamba taip "5 things from your bucket list". Na taaaip, šio iššūkio užduotyse yra labai daug sąrašų. Aišku, aš per daug neprieštarauju, tačiau su šia užduotimi galiu ir nesusidoroti. Manau, tokius sąrašus labiau kuria už Atlanto gyvenantys gyventojai, o man tokie sąrašai nėra įprasti, todėl ir neturiu jo. Hmm, jau pusdienį niekaip nesugalvoju, kas galėtų būti įtraukta į tokį sąrašą. Deja, nelabai kas gaunasi, nežinau, ar aš noriu turėti tokį dalyką apskritai, nes ir taip turiu daug įvairių sąrašų, o kai jų prisigalvoju, pradeda stogas po kurio laiko važiuoti, kad va jau praėjo pusė metų, o nei pusės sąrašo dar neįgyvendinta. Tikrai tokių dienų man būna, kad ooo, žiūrėk kiek dar daug liko nepadaryta. Brrrr, tada tokia krizė ateina į mano pasaulėlį, tai tikrai nemalonu. Taip, nesakau, kad niekada niekada nesusikursiu tokio dalyko, tačiau bent jau artimiausiu metu tikrai nekursiu. O į dalykai, kurie turėtų jame būti? Ach, manau ne visada reikia save apriboti kažkokiais sąrašais. Manau užtenka ir to, kad nestoviu vietoje, galvoje vis kirba minčių daug, ateities planų, vizijų, misijų ir tai svarbiausia.

Jei jūs turite panašų ar panašius sąrašus, būtų labai įdomu sužinoti, kokius į dalykus sugalvojote :) Iki rytojaus :)

7 diena. Broliai ir seserys

Kaip apsidžiaugiau pamačiusi, kad šios dienos tema broliai ir seserys. O pirmiausia todėl, kad šis savaitgalis man toks keistokas, nieko doro nenuveikiau, mintys padrikos, pati su savim nesusitvarkau, norisi tik skaityti knygas ir nieko neveikti, nors tuo pačiu mintys zuja nuo vienos vizijos prie kitos. Tai va apsidžiaugiau, kad įrašas bus laaabai trumputis. Taip išėjo, kad mano tėveliai susilaukė vienos mergaitės, tai yra manęs, ir daugiau vaikų neturi. Esu vienturtė. Vaikystėj ir paauglystėj nelabai ir norėjau turėti brolių ar seserų. Mano būsimas vyras, tikiuosi greitu metu bus jau nebebūsimas, taip pat augo vienturtis. Na, jo šeimos situacija šiek tiek kitokia, tai jis turėti kraujo brolį ar seserį nenorėjo, o aš visada augau viena. Dabar pagalvoju kartais, kaip smagu būtų turėti vyresnį brolį ar jaunesnę sesę. Būtų galima pas kažką nuvažiuoti, plepėti iki paryčių. Tiek mano mama, tiek tėtis turi seseris, o mama ir brolį, o aš ne. Kartais aplanko tas vienišumo jausmas, tai stengiuosi vyti šalin, o kartais man gerai taip, kaip yra. 

Štai toks tas trumpas įrašas. Iki :)

6 diena. Kažkas, kas negyvena mano šalyje

Gyvenu Lietuvoje, todėl, manau kaip ir daugumos, tiek giminių, tiek ir draugų tarpe yra žmonių, kurie gyvena kitose šalyse. Šios užduoties, tiesą sakant, nelabai supratau, ar reiktų tiesiog išvardinti, kas yra ir kur išvykę, ar pasirinkti vieną žmogų ir apie jį plačiau papasakot. Tai rašau ir laužau galvą, kaip pasielgti. Gal kaip nors pavyks.

Mano giminė yra labai plati, tai ne visus net pažįstu. Artimiausi giminės linijoje išvykę žmonės yra tėčio sesės šeima. Jos šeima įsikūrusi Anglijoje. Deja, nors ir tėčio sesuo ir mano pirmos eilės pusbrolis, su jais bendraujam itin retai. Taip pat ten gyvena kitas mano giminaitis, antros eilės pusbrolis, kuris išvyko dėl tos pačios priežasties, dėl kurios daugelis emigruoja - ieškoti oresnio gyvenimo, šiek tiek užsidirbti pinigėlių ir padėti savo šeimai. Deja, ne kiekvienas gali gauti pakankamai gerai apmokamą darbą ir gyventi nesusiveržus diržų.. 

Daugiau norėčiau papasakoti apie draugę, kuri išvyko studijuoti į Daniją. Su šia mergina susipažinau pirmame studijų kurse, o po metų ji metė mokslus ir išvyko. Tada slapta jai pavydėjau, nes ir pati norėjau taip pasielgti, gaila, kad tuo metu neturėjau nei kur nei pas ką važiuoti. Tai štai ji išvyko ir Danijoje pragyveno atrodo apie 7 metus. Kai būna Lietuvoje, stengiamės susitikti. Tai nuostabi moteris, nebijanti darbo, savanoriaujanti, sportuojanti. Na man ji tikras pavyzdys, kokia kartais norėčiau būti ir aš. Na daug nebepasakosiu, ir taip mano įrašai būna be galo ilgi.

Tai tiek šiam kartui. Iki :)

George Brescia "Keisk drabužius - keisk gyvenimą: kuo mažiau domitės stiliumi, tuo labiau jums reikia šios knygos"

Skaitant ir dar kurį laiką perskaičius tokio pobūdžio knygas man norisi tvarkytis namus. Bet tvarkytis ne ta prasme, kai reikia tvarkytis šluostant dulkes, plaunant ar siurbliuojant grindis, o tvarkytis peržiūrint turimus daiktus ir juos rūšiuojant išmetimui, taisymui, naudojimui. Ir toks noras mane aplanko tvarkytis ne tik drabužiams, bet visiems bute turimiems daiktams persižiūrėti. Dažniausiai man pavyksta neblogai apsitvarkyti, surenku keletą maišų nebereikalingų, nebenaudojamų daiktų. Kai kurie keliauja į šiukšlių konteinerį, kai kurie pas tėvus. Mama kartais priekaištauja, kad darau iš namų sandėliuką, bet kartais randa neblogų daiktų ir prikelia naujam gyvenimui. Žinot kaip būna, atiduodat daiktą, žmogus jį pamatęs prideda kokių detalių ar dar ko ir tada jį pamatę pagalvojat "oho, ir kam aš jį atidaviau, noriu atgal pasiimt". Tai va, taip man kartais būna ir su mama. Bet aš norėjau pasidalinti mintimis apie šią knygą.

5 diena. 3 dalykai, kurie man patinka mano asmenybėje.

Aha, vėl nelengva tema, bet trumpa. Gerai, kad tik 3 dalykus reikia išsirinkti, o ne daugiau. 

Pirmas dalykas, kuris man patinka apie mane, tai kantrybė. Esu pakankamai kantri, mane sunku supykdyti, taip kad rimtai supykčiau. Čia nekalbu apie trumpalaikius pykčius dėl smulkmenų, o rimta pykti, kuris rusena keletą mėnesių ar net metų. Tai pirmas dalykas.

4 diena. 25 dalykai, kuriuos norėčiau padaryti iki kito savo gimtadienio.

Maniau, kad šis iššūkis bus lengvesnis. O pasirodo, čia rimti dalykai, ne šiaip tuščiažodžiavimas. Kad ir šios dienos tema, man jau ir taip sunkiai sekėsi, kol prisiruošiau susirašyti metų planus, o dabar dar turi atsirasti vienas sąrašas, ką noriu padaryti iki kito gimtadienio, kuris bus už 11 mėnesių. Nelabai susimąstydavau, ką norėčiau nuveikti, o dabar teks. Kadangi planuoti pradėsiu tik šiandien, visas idėjas taip pat susirašysiu į užrašų knygelę ir sąžiningai stengsiuosi jas įgyvendinti, o kaip pavyks, sužinosiu po 11 mėnesių.

3 diena. Diena su manimi

Šiandien turėčiau detaliai aprašyti ką veikiau visą dieną. Nežinau kaip man tai pavyks, bet pamėginsiu.

2 diena. Planai ateinantiems 12-kai mėnesių.

Dėl šio įrašo labai abejojau ką rašyti. Nes jei tai būtų metų pradžia, lengvai atsakyčiau, ką suplanavau per šiuos metus nuveikti, o dabar... Bet gal nieko tokio nebus, jei mano planai bus ne ateinantiems 12-kai mėnesių, bet 2017 metams.

30 dienų rašymo iššūkis! 1 diena: Pagrindiniai faktai apie mane.

Pirmiausia trumpai apie šį iššūkį ir kodėl nusprendžiau jį daryti. Siuvinėju kryželiu labai gražų, bent jau man, paveikslą, o kad nebūtų nuobodu, tai žiūriu filmus, serialus arba youtube. Ir taip, dabar žiūriu Renatos Goodley kanalą. Jos video mane įkvepia kažką daryti, stengtis. Taip pradėjau 30 dienų vandens gėrimo iššūkį, kurio metu kasdien stengiuosi išgerti po 2 l vandens. Ir man visai neblogai sekasi, šiandien yra 19-ta šio iššūkio diena. Kadangi šis projektėlis jau į pabaigą, nusprendžiau pradėti kitą, t. y. 30 dienų rašymo iššūkį, kurį išsirinkau pinterest --> iššūkis. Čia yra surašytos 30 temų, apie kurias turėsiu rašyti. Tikiuosi man pasiseks. Tačiau per šį laikotarpį bus tokių dienų, kad pasirodys keli įrašai. Neketinu nustoti aprašinėti perskaitytų knygų, o jei man atrodys, kad noriu pasidalinti kitomis mintimis, tikrai taip ir padarysiu, nepriklausomai nuo šio, galima ir taip pavadinti, žaidimo.

Milda Le "Moters dienoraštis"

Pagaliau iš bibliotekos prisiruošiau pasiimti Mildos Le knygą. Ji buvo tarp Knygų klubo mano norimų perskaityti knygų sąrašo. Pavarčiau internete knygą ir pamačiusi, kad ten nėra daug skaitymo užsisakiau bibliotekoje. Pasiėmiau penktadienį ir per savaitgalį perskaičiau neskubėdama. Tai tikrai nebloga knyga, tik nežinau ar aš ją pirkčiau. Tai moters pamąstymai, samprotavimai, geros citatos, kurios tikrai vertos dėmesio, bet šiais laikais visokių pamąstymų ir labai gerų savęs tobulinimo idėjų galima rasti ir internete neišleidžiant krūvos pinigų.

Balandžio - Gegužės mėnesių tuštučiai

Per šiuos du mėnesius sukaupiau visai nemažai tuštučių. Galvojau paskelbti gegužės pradžioje balandžio mėnesio sukauptus sunaudotus produktus, bet kad jų buvo vos keli, tai dar palaukiau kol prisirinks daugiau. Planavau, kad apie savo sunaudotus produktus paskelbsiu birželio pradžioje, bet taip ir neprisiruošiau padaryti nuotraukų. O pasižiūrėjus, ką pavyko sunaudoti per birželį, smarkiai suabejojau, ar iš vis skelti tik per šiuos du mėnesius sunaudotus produktus. Savaitgalį prisižiūrėjus Renatos Goodley video pagalvojau, kad geriau bėgsiu daryti savo šių metų suplanuotų darbų kuo skubiau, užsimotyvavau juos įgyvendinti ir dar puoliau tvarkyti spintų ir mesti nereikalingus daiktus lauk, kad šie ne tik neužimtų vietos ir nekauptų dulkių, bet atlaisvintų daugiau erdvės, kurios pastaruoju metu taip noriu. Po truputi mažinu savo turimas grožio priemonių atsargas ir labai tuo džiaugiuosi. Tikrai nereikia turėti daugybės akių šešėlių palečių, akių tušų, akių pieštukų, pudrų, kvepalų buteliukų. Manau puikiai galima išsiversti su keliomis pagrindinėmis priemonėmis, o ne su visu grožio salonu. Be to, mano planuose šiais metais apskritai yra susimažinti turimų daiktų kiekius, o kartu ir persitvarkyti save. Šis mano projektas tikriausiai vienas iš mažų žingsnelių, padėsiančiu man susitvarkyti save, savo mintis, gyvenimą. Bet...

Simona Ahrnstedt "Sandėris"

Tai šviežiausiai mano perskaityta knyga. Ją baigiau vos prieš kelias dienas. Romanas tikrai charakteringas, pasakojama apie XIX Švedijos, Stokholmo aukštuomenės narius. Pagrindinė veikėja - jauna, protinga, tačiau tam laikotarpiui pernelyg nepriklausoma ir maištinga Beatrisė. Skaičiau ir laikas skriete praskriejo.

Savęs motyvavimas, šis tas apie mane

Kartais jaučiuosi labai dviprasmiškai. Esu suaugusi kas? Kartais nežinau, kaip save įvertinti, esu mergina ar moteris? Kartais galvoju, kad vis dar esu pernelyg vaikiška, o kartais per daug suaugusi ir nemoku atsipalaiduoti. Šiemet man sukako 28 metai.