Dar vienas perskaitytas detektyvo tipo romanas į mano perskaitytų knygų sąrašą. Šįkart pasakojimas labai paprastas, gal net sakyčiau tipinis, panašus siužetas, o pabaiga aiški. O dabar apie pačią knygą.
Jauna mergina pasipriešina savo mamai ir lig šiol būdama pavyzdinga pirmūnė, būdama vos 17 metų ir studijuodama universitete, ima maištauti. Susipykusi su išvykai besiruošiančia mama, Liza nusikerpa plaukus, persidažo juodai. Nusprendusi atnaujinti garderoba, mergina slampinėja po prekybos centrą ir sutinka mokyklos, kurioje mokėsi mokinę, su kuria suplanuoja patekti į žinomiausią miesto klubą. Elžbieta meistriškai suklastojo pažymėjimus apie merginų amžių ir jas įleido į vieną garsiausių miesto klubų. Čia merginas nusižiūri vienas iš klubo savininkų ir jo pusbrolis. Jos vaišinasi alkoholiniais kokteiliais ir mėgaujasi vyrų dėmesiu, kurie vėliau jas įkalba vykti į Aleksio Gurevičiaus namus, į kuriuos merginos važiuoja be Lizos palydovo Iljos Volkovo. Padauginusi alkoholio Liza po nemalonių nutikimų užsnūsta lauke įsitaisiusi ant gulto, bet staiga ją pažadina namuose kilęs triukšmas. Čia mergina pamatė, kaip kraupiai nužudomas Aleksis ir jos draugė Džiulė. Išsigandusi paauglė pabėga, išsikviečia policiją ir patenka į liudytojų apsaugos programą.
Per Lizos gimtadienį merginą turėjo išgabenti į kitą saugų namą, kuriame ji turėjo laukti teismo dienos, bet Rusijos bratvos nariai ją randa ir mėgina nužudyti, o ją gynęs pareigūnas priverčia Lizą sprukti.
Toliau pasakojimas tęsiamas praėjus 12 metų. Netoli nedidelio Ozarko miestelio apsigyvena nauja gyventoja Abigailė Louveri, kuri yra laisvai samdoma programuotoja, kurianti apsaugos sistemas. Moteris gyvena atsiskyrėlišką gyvenimą, su niekuo nebendrauja, neturi draugų, vengia žmonių. Moterimi susidomi prieš pusmetį į miestelį grįžęs ir policijos nuovados viršininku pradėjęs dirbti Bruksas Glisonas. Jis visaip mėgina susipažinti ir prisijaukinti šią moterį, kuri pareigūnui krito į akį. Smalsumas, kodėl patraukli, jauna, protinga moteris gyvena atsiskyrėliškai nugalį vyrą ir jis leidžiasi paskui ją. Tai, kad moters namas saugomas, kaip kokia tvirtovė, visur stebėjimo kameros, naujausi užraktai, o ji turi visą arsenalą ginklų, verčia Bruksą kapstytis toliau ir aiškintis nuo ko Abigailė saugosi ar bėga. Galiausiai romano pabaigoje ji pagaliau atsiveria ir išpažįsta savo istoriją. Moteris papasakoja apie tai, kas jai įvyko prieš 12 metų ir pagaliau patiki, kad pagaliau išauš teisingumo diena. Abigailė papasakoja planus, kaip ji ketina sužlugdyti Volkovus, o pabaiga, na ji labai labai įdomi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą