2017 m. gegužės 22 d., pirmadienis

David Perlmutter, Kristin Loberg "Tylieji smegenų žudikai"



Esu skaičiusi keletą knygų, susijusių su sveikos mitybos propagavimu, tačiau taip nei vienos ir neprisitaikiau sau. Matyt, tai susiję ir su tam tikrais gyvenimo momentais. Kaip sakoma, kai ateina laikas, viskas gaunasi natūraliai. Manau, kad kardinaliai keisti mitybą reikia ne tik noro, bet ir laiko, o kai tai daroma dirbtinai, pvz. dietos, tai efektas būna trumpalaikis. Tai gi, pamačiusi šią knygą tuoj pasičiupau. Net neįsivaizdavau, kad nuo mitybos įpročių gali priklausyti net mūsų psichinė sveikata ir įvairios sunkios senatvinės ligos brandžiame amžiuje.



Man angliavandeniai asocijuojasi su saldžiaisiais kepiniais, duona, batonu, makaronais, javainiais, šokoladu ir panašiai. Labai mėgstu iš Prezo kepyklėlės šviežias bandeles, kurių kartais nusiperku pasilepinimui. Tačiau niekada nesusimąsčiau, kad šie maisto produktai gali taip kenkti ne tik kūnui, kai visi šie gardumynai nusėda pačiose netinkamiausiose vietose, bet ir mąstymui. Parduotuvėse vis daugiau atsiranda ekologiškų, ar bent jau taip skelbia etiketės, nors aš mažai jomis tikiu, nes tai kas būna su ženkliuku "eko" dar nėra sveika, bet ir prierašų "be glitimo". Ir perskaičiusi šią knygą sužinojau, kad glitimas, net ir jį toleruojančiam žmogui, gali kenkti. Pasirodo būtent jautrumas glitimui turi įtakos ir smegenų veiklai. Dar sužinojau tai, kad žmogus gali būti jautrus glitimui nesirgdamas celiakija, liga, pasireiškiančia glitimo netoleravimu.

Trumpai apie knygą - verta perskaityti ir prisitaikyti sau. Žinoma, atsisakyti glitimo ir angliavandenių yra tikrai sunku, bet manau, tikrai verta pamėginti. Skaitydama maniau, kad autorius pateiktoje 4 savaičių programoje - dietoje be glitimo nebus ką valgyti, bet panagrinėjus receptus, jie tikrai skamba skaniai. Atsišviečiau 4 savaičių programą ir receptus, manau pamėginsiu laikytis, jei nepavyks, bent jau turėsiu gardžių patiekalų receptus. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą