E L James "Grėjus"

Esu perskaičiusi visą 50 atspalvių trilogiją, todėl pamačiusi bibliotekos lentynoje "Grėjų" su nekantrumu prigriebiau ir... labai nusivyliau. Tikėjausi, kad tai bus tęsinys, bet tai tebuvo "Penkiasdešimt pilkų atspalvių" atvirkštinis variantas. Jei pirmoje knygoje viskas buvo pasakojama Anastasijos Stil akimis, tai čia viskas atvirkščiai ir pasakojama iš Kristiano Grėjaus pozicijos. Labiausiai mane nuvylė tai, kad skaitant nuolat kankino tas jausmas, jog arba autorei nebuvo apie ką rašyti, arba jai taip patiko šlovė ir ji nusprendė "prastumti" dar vieną knygą, nes vistiek visi pirks. Tie, kurie pirko šią knygą, manau tai buvo viena iš prastesnių investicijų, kadangi aš skolinuosi, man tai buvo tiesiog sugaištas laikas, kurio nebesusigrąžinsiu.

Kaip ir pirma knyga, ši prasideda Anos interviu su Grėjumi, kai jis pamato nerangią merginą, įgriuvusią į jo kabinetą. Ir prasideda katės ir pelės žaidimas, jis ją persekioja, suvilioja įsitempia į lovą. Manau, kad tiek ši, tiek pirma knyga skiriasi humoro jausmu. Pirmą man patiko skaityti, nes vis krizenau iš Anos "vidinės dievaitės" kvailiojimų, o čia to nėra. Bandantis būti "rimtas, piktas, pilkas" Grėjus. Skaitant knygą mane kamavo prieštaringi jausmai, ar tai juokinga, ar įdomu, ar  ar ar... Gal vienintelis knygos pliusas, lyginant su pirma dalimi, tai, kad galima sužinoti ką Kristianas veikė, nebūdamas su kartu su Ana, ką galvojo, o daugiau nelabai yra ką ir žinoti, nes tiek pirma dalis tiek "Grėjus" viena kitą dubliuoja.

Tikiuosi jums ši knyga buvo įdomesnė, nei man. Gero skaitymo.