2017 m. gegužės 22 d., pirmadienis

Savaitgalio pamąstymai ir nusišnekėjimai

Šie metai man ypatingi. Pirmiausia tai aš dažnai pasidžiaugiu savo gyvenimu, nors ir dažnai skundžiuosi. Tai tikriausiai socialinės medijos įtaka, būti viskuo nepatenkintai ir nieko nesiimti, kad tai pakeisti. Bet susumavus viską, turėčiau būti laiminga, turiu sužadėtinį, katę, yra nuosavas butas, darbai, esu baigusi mokslą, o būsimas vyras (tikiuosi šiemet pagaliau nunešim dokumentus) taip pat šiemet baigs (jei viskas bus gerai) mokslus ir įgys bakalauro laipsnį. Esame sveiki tiek, kiek galime būti. Manau, kad tikrai nėra tiek visko blogai, kad gyvenimas nebūtų mielas. Bet manau, kad žmogui ne veltui duotos ambicijos, kad jis norėtų daugiau, taip ir aš noriu daugiau ir dažnai niurzgu, kaip man viskas nusibodo ir kaip keisti viską noriu, bet is sėdžiu ir laukiu kaip ta akla višta grūdo.

Šis savaitgalis man buvo tikrai geras. Buvo daug peno apmąstymams. O bemąstydama ir siuvinėdama (jau net nebežinau kiek laiko siuvinėju paveikslą, tikrai ilgiau nei metai gal ir daugiau nei du) žiūrėjau youtube įvairius prenumeruojamus kanalus. Vienas iš jų buvo Renatos Goodley. Žinoma pradėjau nuo pirmų jos paskelbtų filmukų žiūrėti ir ji mane įkvėpė. Moteris siekia sau gerovės, o kad būtų motyvacijos, ne tik iš pinterest išsirenka sau kokį iššūkį, bet ir apie jį paskelbia savo kanale. Taip besėdėdama ir siuvinėdama laukiau šeštadienio vakaro, nes buvo muziejų naktis, ir pagalvojau, kad noriu ir aš pamėginti. Juk įvykdžius iššūkį galima save apsidovanoti, o jei tie iššūkiai malonūs ir naudingi, tai ir sau geriau. Be to, tai gera pradžia pradėti kažką keisti. Juk viskas priklauso tik nuo mūsų pačių. Jei ne pats žmogus pradės dėl savęs, dėl savo šeimos stengtis, kiti už jį to nepadarys. Manau, kad patys turime ne tik skųstis, kaip čia blogai gyventi, kaip kažkas sunku, kad nėra teisybės, viskas iškreipta, bet ir imtis priemonių tai keisti. Manau, kad kartais reikia sustoti lėkus ir apsidairyti, ką mes turime. Kartais, tai ką turi, nėra taip jau ir prastai. O tai, kas nepatinka, galima pamėginti pakeisti, o gal pavyks.

Tikrai pradėti reikia nuo savęs. Tarkim, man nepatinka mano turimos gėlės, tai aš turėčiau imti ir jas pakeisti tomis gėlėmis, kurios man patiktų ar visai jų nebeturėti. Gal kam nors mano turimos gėlės patinka, tai galėčiau imti jas ir padovanoti. Tokiais veiksmais ne tik padaryčiau sau gerą darbą, bet ir pradžiuginčiau kitą žmogų. Jei kažkam nepatinka, kad mūsų aplinkoje yra daug šiukšlių, tai pirmiausia pačiam reikia nustoti šiukšlinti ir pamokyti savo artimą, kad taip daryti nevalia. Na manau esmė aiški. Ir ką visu šituo tauškėjimu norėjau pasakyti? Kad jei norime kažką pakeisti, reikia imti ir pradėti tai daryti. Nesvarbu, kad gal iš karto nepavyks ar reikės daugiau laiko, bet svarbu bent  išdrįsti ir pamėginti. O aš po visokių minčių lindimo į galvą pagalvojau, kad nebenoriu tik skųstis kaip viskas blogai ar nusibodo. Nuo šiandien mečiau sau iššūkį. 30 dienų gersiu bent po 1,5 l vandens, nors pinterest rastame iššūkyje reikia kasdien išgerti po 2 l. Tikiuosi po mėnesio pajusiu skirtumą. 

Labai atsiprašau už tokį ilgą ir net nežinau, gal nereikšmingą įrašą, bet šį blogą rašau juk ne dėl kitų, o pirmiausia dėl savęs. Geros savaitės!

David Perlmutter, Kristin Loberg "Tylieji smegenų žudikai"



Esu skaičiusi keletą knygų, susijusių su sveikos mitybos propagavimu, tačiau taip nei vienos ir neprisitaikiau sau. Matyt, tai susiję ir su tam tikrais gyvenimo momentais. Kaip sakoma, kai ateina laikas, viskas gaunasi natūraliai. Manau, kad kardinaliai keisti mitybą reikia ne tik noro, bet ir laiko, o kai tai daroma dirbtinai, pvz. dietos, tai efektas būna trumpalaikis. Tai gi, pamačiusi šią knygą tuoj pasičiupau. Net neįsivaizdavau, kad nuo mitybos įpročių gali priklausyti net mūsų psichinė sveikata ir įvairios sunkios senatvinės ligos brandžiame amžiuje.


2017 m. gegužės 13 d., šeštadienis

E L James "Grėjus"

Esu perskaičiusi visą 50 atspalvių trilogiją, todėl pamačiusi bibliotekos lentynoje "Grėjų" su nekantrumu prigriebiau ir... labai nusivyliau. Tikėjausi, kad tai bus tęsinys, bet tai tebuvo "Penkiasdešimt pilkų atspalvių" atvirkštinis variantas. Jei pirmoje knygoje viskas buvo pasakojama Anastasijos Stil akimis, tai čia viskas atvirkščiai ir pasakojama iš Kristiano Grėjaus pozicijos. Labiausiai mane nuvylė tai, kad skaitant nuolat kankino tas jausmas, jog arba autorei nebuvo apie ką rašyti, arba jai taip patiko šlovė ir ji nusprendė "prastumti" dar vieną knygą, nes vistiek visi pirks. Tie, kurie pirko šią knygą, manau tai buvo viena iš prastesnių investicijų, kadangi aš skolinuosi, man tai buvo tiesiog sugaištas laikas, kurio nebesusigrąžinsiu.

2017 m. gegužės 10 d., trečiadienis

Ir vėl žiema!




Ar jūs atsimenate, kada paskutinį kartą matėte sniegą gegužės mėnesį? Aš ne. Būna, kad kartais pasirodanti kruša viską padengia ledukais ir atrodo, lyg būtų prisnigę, bet sniego tokiu metų laiku nesu mačiusi. Už lango čiulba paukščiukai, šviečia saulė, šilta ir  visas miestas pasipuošęs šalta, balta žiemos skraiste. Šiandien oras tiesiog fantastiškas, o nuotaika geriau nei gerai. Visur pilna fotografuojančių ar besifotografuojančiu sniego fone žmonių, vaikų, lipdančių besmegenius. Tiesa, vakar nebuvo taip linksma. Vos spėjau pareiti iš darbo namo, kai oras pradėjo bjaurėti ir niauktis.  Kuo toliau, tuo labiau temo ir prasidėjo baisinga pūga paskutinį pavasario mėnesį. Kviečiu pasigrožėti neįprastais, bet bent jau man gražiais vaizdais iš žiemiško pavasario gegužę.

2017 m. gegužės 9 d., antradienis

Nora Roberts "Liudininkė"

Dar vienas perskaitytas detektyvo tipo romanas į mano perskaitytų knygų sąrašą. Šįkart pasakojimas labai paprastas, gal net sakyčiau tipinis, panašus siužetas, o pabaiga aiški. O dabar apie pačią knygą.

2017 m. gegužės 4 d., ketvirtadienis

Mary Higgins Clark "Pavojinga tiesa"

Visai neseniai perskaičiau pirmą man Mary Higgins Clark knygą. Vis neprigriebdavau šios rašytojos kūrinių, atsirasdavo mano pamėgtos autorės romanai ar susidomėdavau kokia kita knyga. Knyga nenuobodi, jau įpusėjus romaną vis galvojau, kas už kokį įvykį atsakingas ir norėjau greičiau perskaityti ir sužinoti tiesą. Jei ir kitos rašytojos knygos tokios geros, kaip ši, man tai tikrai patiks.

Čia negalima pasakyti, kad pasakojama viena istorija, greičiau kelių žmonių likimai. Pagrindinė siužeto linija yra apie Konelių šeimą. Koneliams priklauso antikvarinių baldų kopijų fabrikas, kuris deja pelno jau senokai nebeneša. Vyresnioji savininko dukra Keitė vis mėgina įkalbėti tėvą parduoti verslą, kol dar nevėlu, tačiau Dagas Konelis net neketina klausyti dukros. Vyrui įdomiau švaistytis pinigais, kurie sparčiai senka ir laiką leisti su naująja drauge Sandra. Ir čia prasideda įdomybės. Po vakarienės su tėvu ir nauja jo drauge, Keitė 4 valandą ryto pasikvietė buvusį įmonės darbuotoją Gasą į fabriką, nes norėjo kai ką išsiaiškinti. Vos šiems patekus į fabriko vidų įvyksta nelaimė, šalia fabriko įrengtame antikvarinių baldų muziejuje nugriaudi sprogimas, kurio metu žūsta Gasas, o Keitė sunkiai sužalojama. Pradedamas tyrimas dėl tyčinio muziejaus padegimo, kurio metu mėginama apkaltinti komoje esančią savininko dukterį suorganizavus padegimą. Tai paini istorija, nes dėl vienos šeimos nelaimės išaiškėja daug kitų nusikaltimų, kurie vienas su kitu persipynę.

2017 m. gegužės 2 d., antradienis

Savaitgalis! Senvagė2017, triušių paroda Panevėžio "Babilono" prekybos ir pramogų centre

Balandžio pradžioje, šeštadienį (04-08) kartu su tėvais vykau į Panevėžį. Užsirašiau į "Senvagė 2017" 3 km bėgimą. Šiais metais tai buvo mano pirmas toks su bėgimu susijęs renginys. Pirmą kartą bėgime dalyvavau pernai metais Alytuje "Alytaus tiltai 2016", todėl lyginau renginio organizavimą tada ir dabar. Nors tai du skirtingi įvykiai ir organizatoriai žinoma skirtingi, tačiau Panevėžyje vykęs bėgimas buvo kažkas baisaus. Prie blogų prisiminimų prisidėjo ir prastas oras. Buvo labai labai šalta.