Labai stipriai pavėluotas įrašas apie žiemos malonumus... Vis nesisekė susidraugauti su kompiuteriu, nes labai norėjau įkelti fejerverkus. Man iš viso renginio, kurį mačiau, labiausiai patiko. Tai kol suradau, kaip tai padaryti, praėjo visas mėnuo nuo parodos...
Šiais metais noriu daugiau kur nors keliauti. Nesvarbu ar tai būtų koks nors mažas kaimelis, miestelis ar galų gale mano mieste viename iš prekybos centrų atvykusi paroda. Pasižadėjau sau stengtis daugiau išeiti iš namų ir ką nors pamatyti ar tiesiog ramiai pasėdėti miške ant kokio nuvirtusio medžio kamieno ir paskaityti knygą...
Šiais metais noriu daugiau kur nors keliauti. Nesvarbu ar tai būtų koks nors mažas kaimelis, miestelis ar galų gale mano mieste viename iš prekybos centrų atvykusi paroda. Pasižadėjau sau stengtis daugiau išeiti iš namų ir ką nors pamatyti ar tiesiog ramiai pasėdėti miške ant kokio nuvirtusio medžio kamieno ir paskaityti knygą...
Dar niekada nebuvau dalyvavusi jokioje ledo skulptūrų parodoje, todėl šiemet, kai gavau pakvietimus, labai apsidžiaugiau. Internete prisižiūrėjau įvairiausių skulptūrų, įsivaizdavau, kad bus labai įdomu ir gražu. XIX tarptautinis ledo skulptūrų festivalis vyko vasario 10-12 dienomis Jelgavoje. Kadangi penktadienį dirbau, nutariau kartu su šeima vykti šeštadienį. Ketinom leistis į kelią po pietų, kad spėtume į vakarinę programą, kurioje koncertavo Lauris Reiniks, o po jo pasirodymo turėjo būti fejerverkai.
Iškeliavome gerokai po 16 val., kadangi mama tą dieną turėjo dirbti, Jelgavą pasiekėme jau gerokai sutemus, todėl pačio miesto neteko progos apžiūrėti. Mieste buvo be proto daug mašinų, iškart pasijautė, kad vyksta renginys, kuriame ketino sudalyvauti daug tautiečių. Vos radome, kur pasistatyti automobilį. Laimei, radom vietelę nelabai toli renginio vietos.
Artėdama prie Pašto salos įsivaizdavau, kad tai turėtų būti kažkas panašaus į salą, į kurią būtų galima patekti keltu. Prieš išvykstant apsižiūrėjau, kad sala nėra didelė, miesto viduryje, tačiau vistiek tikėjau, kad į salą reikia keltis keltu. Pasirodo, tai visai nedidelis žemės lopinėlis, į kurį laisvai galima patekti per nutiestus tiltus. Ėjome per pėsčiųjų tiltą, kuris man labai patiko, todėl nutariau, kad pavasarį ar vasarą, kai jau sužaliuos gamta, būtinai aplankyti miestą dienos metu ir apžiūrėti architektūrą.
O dabar trumpai apie renginį. Jis mane nuvylė. Nors termometras rodė apie -5'C, tačiau buvo be galo šalta, drėgna. O žmonių... daug. Mums trūko vieno kvietimo, todėl teko pirkti bilietą. Eilės prie kasų, na tokių dar reikia paieškoti... Su tėvais prastovėjom gerą valandą, o net pusiaukelės nebuvom nuėję... Žmonių buvo tikrai labai daug, o veikiančios kasos tik trys. Jei ne tėčio atkaklumas ir truputis naglumo, tikriausiai eilėje būtų tekę prastovėti dar geros pusantros valandos. O bilietai šeštadienį kainavo 5 eurus (penktadienį ir sekmadienį jų kaina buvo po 4 eurus). Na, gavom trūkstamą bilietą ir ėjom pažiūrėti skulptūrų aptvertoje teritorijoje. Ten žmonių vėl gi buvo be proto daug, tačiau skulptūrų... Čia ir buvo didžiausias nusivylimas. Net neapžiūrėjom visų skulptūrų, kurios tikrai buvo meniškai padarytos, kitos švelniai tariant keistos. Ledo stačiakampis, kuriame sušaldytos bulvės, tulpės, jūros gėrybės, daiktai... Tikrai ne to tikėjausi. Bet buvo ir įspūdingų žmonių figūrų. Gal labiausiai man patiko milžiniškas disko rutulys ir fejerverkai.
Jei būtų galimybė kartoti tokį renginį kažin ar norėčiau. Sušalau, per žmonių spūstis nieko nepamačiau, nei karšto vyno ragavau, nes ir kainos truputį kando. Bet tai geriau, nei lindėti namie prie nusibodusio serialo :)
Jei būtų galimybė kartoti tokį renginį kažin ar norėčiau. Sušalau, per žmonių spūstis nieko nepamačiau, nei karšto vyno ragavau, nes ir kainos truputį kando. Bet tai geriau, nei lindėti namie prie nusibodusio serialo :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą