Pagaliau perskaičiau dar dvi knygas. Viena knyga apie rūbus, ne tik apie madą, tačiau apie spintą ir jos turinį. Agnės Gylytės "Spintologija. Nėra ko rengtis?" tikrai paskatino mane apsitvarkyti savo rūbų spintą ir išsimesti nebenešiojamus rūbus, kurie buvo laikomi dėl prisiminimų, dėl jaukumo ar tiesiog buvo gražu, įsigijau, bet taip ir neapsivilkau. Mano spinta tikrai dar nėra ideali, kaži ar tokia bus, tačiau dabar tikrai yra daug laisviau. Pririnkau tris maximinius maišus rūbų. Juos išvešiu pas tėvelius, nors tai ne išmetimas, bet seni rūbai irgi gali būti prikelti antram gyvenimui. Mama iš šiltesnių rūbų pasisiuvo šuniukams rūbelius, kad žiemą nebūtų šalta. Nebepanaudojami bus išmesti, o kiti pasilikti kaip kasdieniniai, kai reikės padėti lauko darbuose.
Knyga man patiko. Joje yra daugybė naudingų patarimų, pradedant figūros tipo nusistatymu ir jai tinkančių rūbų apžvalga. Jei esi kriaušytė, tai tau nebūtinai tiks smėlio laikrodžio figūros drabužių siluetai ir panašūs patarimai. Taip pat knygoje rašoma, kad nereikia slėptis po maišais ar spraustis į rūbus, kurie gal vienoms tinka ir atrodo fantastiškai, bet tave padaro kaip į celofaną įvyniotą dešrelę. Kadangi turiu dar keletą neperskaitytų senesnių žurnalų (Panelė, Cosmopolitan), tai radau straipsnelį apie taupymą. Apie rūbus ten buvo parašyta taip, kad jei yra jų spintoje, tai nebūtina naujų pirkti vien tam, kad pirkti, jei galima nešioti esamus ir iš kurių galima sudėlioti keletą skirtingų derinių. Knygoje taip pat buvo panašių minčių, o derinius galima visada keisti naudojant skirtingus aksesuarus.
Dar vieną knygą skaičiau laukdama draugo, kol grįš iš paskaitų, o po to keliavome iki Kryžių kalno.
Tai gi, ji vadinasi Gabriel Loidolt "Jakudza". Negalėčiau pasakyti, kad man knyga labai patiko, bet nėra taip, kad nepatiko. Ne mano tipo gal labiau buvo, arba ne tas etapas, kad ji man tiktų. Tai apie pagyvenusi tatuiruičių meistą ir jo klientę iš Rusijos Sibiro srities, kuri norėjo pasidaryti tatuiruote, arba kaip knygoje ji įvardijama, iredzumį per visą nugarą. Nors knyga plonytė, ją skaičiau labai ilgai ir sunkokai. Tikėjausi kažko kitko. Ar patarčiau ją skaityti, nemanau. Bent jau dabar mano nuomonė apie šią knygą nėra palanki.
Šį šeštadienį kartu su draugu nuvykom į Kryžių kalną pasivaikščioti. Oras tikrai buvo nekoks, šalta, didelis vėjas, lietus... Na tikrai ne ta diena vaikščiojimams. Bet kadangi jau keleri metai nebuvom ant šio kalno, pamąstėm, o kodėl gi ne. Nuvykom, pavaikštinėjom, paspoksojom į kryžius, kurių vis daugėja. Palikom ten savo kryželį su palinkėjimu (jis buvo jau įrašytas, mes tik išsirinkom) ir dar truputį pavaikštinėjom. Buvo labai smagu, kai netikėtai nustojo lyti ir pradėjo saulutė šviesti. Manau, kad ta vieta turi savito šarmo. Tačiau šeštadienis šia kelione nesibaigė. Patyrėm neplanuotą nuotykį, kai bevažiuojant namo dingo stabdžiai. Aš kaip tik vairavau, buvo labai nejauku, kai spaudai stabdžių pedalą, o automobilis nestoja. Laimei, namo parsigavome sveiki, laimingi, niekas nenukentėjo, tik buvo daug įtampos. Kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Pasidžiaugėm, kad stabdžiai dingo tokiu momentu, kai nei greičio didelio buvo, nei eismo intensyvaus. Galėjo būti ir žymiai blogiau. Dabar ieškom, kaip greičiau susitaisyti automobilį, nes jei bus gražus savaitgalis, gal kur nors važiuosi vėl.
Tikiuosi Jums tokių "nuotykių" nėra pasitaikę ir nebus, tai tikrai nelinksma. Geros ateinančios savaitės :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą