Vasario 25-26 dienomis Šiaulių Akropolyje vyko Tarptautinė kačių
paroda. Katinėlių buvo devynios galybės, t. y. tiek, kiek jų atsivežė veisėjai
ir tilpo Akropolyje tam skirtoje prekybos centro dalyje. Šioje parodėlėje
apsilankiau ir aš. Auginu katytę, kuriai jau bus 9 metukai. Manoji pūkuotukė
sudėtingo charakterio, bet vis tiek ją dievinu. Kačiukai, šuniukai, gyvūnėliai
man patinka. Gal kad užaugau nuosavame name mažame miestelyje toliau nuo to
miestelio centro, beveik laukuose, kur dabar galima net pamatyti kartais
besiganančias stirnas (vieną žiemą mama net maitino tris stirnaites sodo
gale!). Che, aš kaip visada ką nors ne į temą :)
Tai gi, nubėgom
pasižvalgyti veislinių katinėlių. O jų buvo daug, nuo suaugusių iki dar visai
nedidukų kelių mėnesių kačiukų, kurie buvo skirti pardavimui. Prisipažinsiu,
tikrai norėjau dar vieno katinėlio, bet šiuo metu, kol dar nežinau savo
ateities planų, tikrai negalėčiau prisiimti didesnės atsakomybės, o manoji
plėšrūnė nėra itin drauginga ir naujo pūkuoto gyventojo gali ir nepriimti.
Daug
neišsiplečiant, katinėlių buvo įvairiausių, nuo tradiciškesnių Britų
trumpaplaukių, iki egzotiškų Abisinijos kačių. Visų veislių net ir nežinojau,
todėl bijau apsirikti. Pastebėjau ir didžiųjų kačių, vienos iš stambiausių kačių
veislės atstovus Meino meškėnus, atrodo buvo ir Bengalijos katinėlis, Kurilų
trumpauodegė katė, Škotų nulėpausiai buvo vieni iš populiaresnių, taip pat
nemažai kačių buvo beveik be kailio - Sfinksų. Tikrai buvo į ką pasidairyti.
Pasidalinsiu ir su jumis tuo, ką pamačiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą