2017 m. liepos 17 d., pirmadienis

Diana Gabaldon "Svetimšalė"

Štai ir vėl aš su nauju įrašu. Šį kartą tai tik perskaityta knyga. Jau septintoji dalis, kurią su malonumu perskaičiau iš "Svetimšalės" serijos. Anksčiau nieko nesu pasakojus apie šias knygas, nors ir daugumą skaičiau tinklaraščio rašymo laikotarpiu, bet vis galvojau, kad tai ne pirma serijos knyga,  tai kam pasakot. Bet iš kitos pusės, aš juk vistiek skaitau šias knygas, o kodėl bent jau bendrais bruožais nepapasakot. Manau, šis įrašas bus labiau toks, kurį gali pasiskaityti visi. Nenorėčiau pasakot daugumos detalių, nes tai panašiai kaip koks Žiedų valdovas, neperskaitęs pirmų dviejų knygų nelabai žinosi, kas vyko prieš tai ir kodėl siužetas toks ar kitoks. Bent jau man visa D. Gabaldon "Svetimšalės" knygų serija labai patiko, pradėjau žiūrėti net ir serialą, o ar patiktų jums, na kiekvienas turi savo mėgiamus žanrus, todėl nenustojau skaityti ir jau štai perskaityta septinta knyga. Kai tik pasitaikys proga, nes šiuo metu turiu dar 4 knygas, perskaitysiu ir paskutinę išverstą autorės knygą.


2017 m. liepos 11 d., antradienis

30 diena. Mano dienos rutina.

Paskutinė 30 dienų tinklaraščio rašymo diena! Kartu ir truputi liūdna ir džiugu, kad visgi ir šį iššūkį pagaliau įveikiau. Ir šios dienos tema mano dienos rutina. Pasistengsiu papasakot ką veikiu įprastą dieną kaip ši, o šiandien man yra darbo diena.

Birželio mėnesio tuštučiai

Pagaliau prisėdau ir nufotografavau praėjusio mėnesio sunaudotas priemones. Dar kelios dienos praėjo, kol atsisėdau ir pradėjau rašyti šį įrašą. Bet geriau vėliau, nei niekada. Kaip per vieną mėnesį, tai turiu prikaupusi visai nemažai tuštučių. Kuo toliau, tuo labiau man pradėjo patikti mano projektas sunaudoti turimą kosmetiką. Kartais peržiūriu kelis daiktus ir galvoju, kad labai daug turiu visokių kosmetikos ir kūno priežiūros priemonių. Tikrai daugiau nei man reikia. Tai šis projektas tikrai leis susimažinti daiktų kiekį ir likęs turinys tikiuosi tilps į mano turimą kosmetinę. Galbūt šį mėnesį dar padarysiu įrašą apie šiuo metu naudojamą kosmetiką, dar nežinau. O dabar prie tuštučių.


2017 m. liepos 10 d., pirmadienis

29 diena. Kaip aš įsivaizduoju, koks turėtų būti mano gyvenimas

Savaitgalis buvo kupinas nuotykių ir visokių kitokių darbelių. Pastaruoju metu nesijaučiu užtikrinta savimi ir daug kas slysta iš rankų. Pirmiausia tai mano emocijos ir elgesys kai kuriais atvejais buvo nepateisinamas, nesvarbu, kad jį įtakojo mano sveikatos problemos. Gaila, tačiau savaitgalį tikrai buvau labiau susikoncentravus į tingėjimą nei įdomios veiklos, pvz. blogo rašymas, paieškos ir tikrai naudingiau galėjau išnaudoti sekmadienį (nekalbu apie šeštadienį, nes jį praleidau su tėvais). Bet taip išėjo, kad sekmadienį prasėdėjau lovoj, praskaičiau knygą ir spoksojau į kompą su žaidimais. Nepateisinu tokio savo skystumo, o ir įrašas apie šeimą gavosi skystokas, nors nelabai ką turiu ir šiandien daugiau papasakot apie ją, vis gi tesu vienturtė. O kalbant į temą tai šios dienos įrašas turėjo būti 27 dieną, o ne šiandien, bet norėjau ilgėliau pamąstyti, ką tokio galėčiau parašyti.

Tai kaip gi aš įsivaizduoju savo gyvenimą. Tikrai ne taip, kaip kad gyvenu šiandien, nors ir šiandien gyvenu neblogai. Įsivaizduodama savo ateitį tikrai pirmas dalykas, kas šauna į galvą tai materialūs daiktai. Kodėl? Nes visada norėjau gražaus namo su sodu ar bent jau erdvaus buto. Svajoju apie gražų dviejų aukštų namuką su miegamuoju, drabužine, svetaine, vaikų kambariais, modernia virtuve, dideliu vonios kambariu ir sodu, kuriame galėtų augti gėlės, vaismedžiai ir vaiskrūmiai, būtų daug žolės ir viskas būtų sutvarkyta. Bet žinau, kad norint turėti tokį namą reikia daug taupyti ir labai stengtis, o ir gerų namų už prieinamą kainą reikia atidžiai ieškoti. Bet nenusiminčiau jei vietoj namo būtų keturių kambarių butas. Kodėl keturių? Nes noriu atskiro miegamojo, svetainės ir vaikų kambario. Nenorėčiau, kad vaikų kambarys ar miegamasis būtų kartu atliktų ir svetainės funkciją. Savo ateityje dar matau gražų automobilį, gyvūnus, labai noriu turėti ir šunį ir katę (ją jau turiu). Net negalvoju apie šeimą, todėl, kad apie ją net neturiu minties svajoti, ją laikau savaime suprantamu dalyku, nes šalia jau yra žmogus, kuris tikiuosi bus su manim iki amžių amžinųjų. Negalvoju ir apie vaikus, nes jei Dievas jų duos tai duos, ne viskas vyksta pagal planus. Svajodama apie ateitį įsivaizduoju, kad būsiu ne tik materialiai nepriklausoma, bet ir galėsiu sau leisti daug daugiau nei dabar. Manau, kad daug keliausiu ne tik po Lietuvą, bet ir už jos ribų, užsiimsiu mėgstama veikla, rašysiu tinklaraštį ir gal net kursiu video, labai norėčiau ateityje tai daryti, nes šiandien dar nedrįstu. Štai tokią ateitį aš įsivaizduoju. Gal ji kiek abstraktoka, materialoka, bet aš mielai tokią turėčiau. Ateityje noriu dirbti tikrai mylimą darbą, nes kol kas nesu turėjusi tokio, kuris atitiktų pasakymą, kad į darbą kaip į šventę einama. Taip pat nedetalizuoju ir jausmų, žinau, kad ateityje būsiu laiminga, nežinau, ką veiksiu, bet bus įdomu. Ir visa tai yra pasiekiama. Iš kur žinau? Žinau, nes norai pildosi. Tai ne šventa mana, kuri krenta iš dangaus, reikia stengtis, bet jei stengiesi, norai tikrai išsipildo. Svarbu tik norėti ir stengtis. Tinkamas veiksmų planas norus paverčia realybe. Gali būti, kad tai panašu į talentą, 5 procentai talento ir 95 procentai sunkaus darbo. Tai manau galima pritaikyti ir norams. Na, o dabar iki rytojaus. Rytoj paskutinė šio iššūkio diena. Galbūt rytoj susirasiu naują iššūkį. Iki :)

2017 m. liepos 9 d., sekmadienis

28 diena. Šeima

Šios dienos įrašas bus labai trumpas. Papasakosiu truputį apie savo šeimą. Esu vienintelis vaikas šeimoje. Gyvenau mažame miestelyje, kuriame lankiau mokyklą, lankiau dailės mokyklą, turėjau keletą draugų. Šiuo metu gyvenu Šiauliuose, nesu ištekėjusi, bent jau kol kas. Štai tokia mano šeima. Nežinau, ar  verta daug pasakoti apie savo vaikystę ir paauglystę. Nemanau, kad labai daug kuo skyriausi nuo kitų vaikų, visi esam su savo keistybėm. Nežinau, ar verta daug pasakot ir apie dabartinę šeimą, nes tikrai daug ko nėra, be to, manau, kad kol kas tai yra per daug asmeniška ir nenoriu to viešinti. Visgi, šiuo metu daug ką noriu pasilikti sau. Gal kada pasidalinsiu apie savo šeimą daug daugiau, bet ne šiandien, o dabar iki rytojaus :)

2017 m. liepos 8 d., šeštadienis

27 diena. Ko aš noriu

Šios dienos tema turėtų būti visai kitokia, tačiau aš tik prieš 21 val. grįžau namo iš tėvų ir visai neketinau rašyti. Po visų važinėjimų visai pavargau, todėl pagalvojau, kad pasirinksiu šiek tiek trumpesnę temą ir sukeisiu vietomis dienas. O šiandien buvau Panevėžio turguje ir kol tėvai ten ieškojo reikiamų daiktų, aš prisirinkau keletą apyrankių. Vėliau vykom į Radviliškio miesto šventę ir ten gavau dovanų puodelį. Visai nieko diena, tik kaip ir sakiau, šiek tiek pavargau. O dar visas tas sunkus maistas... Viena gerai, kad jau ryt to maisto nebus ir galėsiu atsigauti :))

O kalbant į šios dienos temą, tai ji irgi plati. Pradedant nuo trumpalaikių norų, kad noriu jaustis gerai, eiti miegoti, pabaigti skaityti knygas ir pan. ir svajojant ir norint daug didesnių norų, kaip nauja mašina, naujas būstas, naujas darbas arba hobis, kuris neštų papildomas pajamas, šeima ir pan... Tikrai yra iš ko rinktis. Bet šiandien mano norai yra tikrai kasdieniški ir tikriausiai kaip ir daugumos, kurie apsilanko pas tėvus ir yra permaitinti :)) Turiu silpnybę, su kuria sunkiai kovoju, bet stengiuosi, šiandien pralaimėjau. Bet nesvarbu, šiandien mano norai paprasti, nes tiesiog pavargau. Bet pastaruoju metu stengiuosi norėti tokių dalykų, kuriuos pavyktų pasiekti. Dauguma mano norų yra susiję su mano metų planais, ir planais darbų, kuriuos noriu įvykdyti iki kito gimtadienio, apie kuriuos jau esu kalbėjusi, todėl nenoriu kartotis. Tiesiog pradėjau norėti realių dalyku, nes žinau, kad nei per vieną naktį sukūsiu kimšdama maisto tiek, kiek telpa, nei laimėsiu milijoną tiesiog sėdėdama ir nieko neveikdama, todėl permąsčiau ir pagalvojau, kad norai taip pat turėtų būti realūs ir pasiekiami.
Štai tiek šiam kartui, o dabar iki rytojaus :)

M. J. Arlidge "Eni beni"

Dar vienas detektyvas mano detektyvų jūroje. Ir jis man labai labai. Skaičiau ir mėgavausi kiekvienu puslapiu. Knyga stipri, o laimingos pabaigos nėra. Gaila, kad nėra išverstų kitų šios autorės knygų.
Knyga kupina įtampos, nenuobodi, verčianti mąstyti ir spėlioti, o pabaiga neįtikėtina.


2017 m. liepos 7 d., penktadienis

26 diena. Tai, kas man niekada neatsibosta

Mano anglų kalbos žinios tragiškos, bet ko norėti, kai šios kalbos nevartoju, o ir vartodama gaudausi tik apčiuopomis, kaip koks kurmis. Na, bet tikiuosi, kad man pavyks prasilaužti ir pramokti šios kalbos, nes tai ką mokėjau mokykloje nebuvo gerai, o nenaudojant, kalba prisimiršta. Bet ką aš čia tauškiu. Juk reikia apie šios dienos temą kalbėti. O ji apie tai, ką man patinka daryti ir kas neatsibosta. Tai galiu drąsiai pasakyti, kad dar neatradau tokios veiklos, kuria galėčiau užsiimti per dienų dienas ir ji man nenusibostu. Man patinka skaitymas, siuvinėjimas kryžiuku, serialų žiūrėjimas, bet ilgai tokia veikla užsiimti negaliu, nes kad ir mėgiamos mano veiklos yra, bet diena iš dienos darant tą patį ir tą patį... pavargstu nuo to emociškai ir tada turiu daryti pertrauka. Savo paveikslą siuvinėju atrodo nuo 2015 metų žiemos, tai jau tuoj bus trys metai, aišku viskas galėjo būti baigta greičiau, bet tarpais buvo tikrai didelės pertraukos nuo siuvinėjimo, nes nebegalėdavau į tą veiklą pažiūrėti, o daryti darbą per prievartą... Manau, kad kiekviena veikla, kad ir kokia mėgstama būtų, turi būti su saiku. Juk po to, kai ji nusibos, prireiks laiko, kad būtų galima vėl ja užsiimti ir nesukelti neigiamų emocijų. Man labai daug kas patinka, tai ilgai prie tos pačios veiklos neužsibūnu, tai prie vieno, tai prie kito užsiėmimo prišokus pabūnu. Stengiuosi pradėtus darbus užbaigti, todėl dabar nauja veikla, nors ir labai traukia neužsiimu. Aš ir vėl į lankas pradėjau rašyti, gal ties tuo ir užbaigsiu. Gražaus savaitgalio ir iki rytojaus. Liko tik 4 dienos :)

2017 m. liepos 6 d., ketvirtadienis

25 diena. Kas šią dieną buvo įpatinga

Ši diena man visa gera. Pirma tai, kad nereikėjo eiti į darbą, praleidau namie, paskaičiau knygą, pažiūrėjau filmukų ir pusėtiną koncertą, nes juk šiandien Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Šiuo metu, kai manau, jog man tikrai reikia atostogų, tai laisva diena ypač pravertė. Aišku, tai ne savaitės poilsis, bet geriau nei nieko. Šiandien dar buvom kine, žiūrėjom animacinį filmą Bjaurusis aš 3. Nors buvom tikriausiai vieni (daugiau nepastebėjau), kurie nebuvo ne vaikų amžiaus, nei buvo su vaikais, bet man buvo nė motais, nes filmukas buvo tikrai smagus. Kam patinka animaciniai šeimos filmai tai tikrai rekomenduoju. Štai kokia mano diena, kaip ir nieko neypatinga, bet kartu ir visai šauni. Pagalvojau, kad dažniau reikia išeiti iš namų ir pasižmonėti, pažiūrėti kokį kiną, ar ar ką nors paveikti. Gaila, kad oras nelepina, norėjau vykti iki Palangos, bet gal dar savaitgalį nuvyksim prie jūros. Štai ir viskas. Iki rytojaus :)

2017 m. liepos 5 d., trečiadienis

24 diena. Kito mėnesio tikslai

Ir vėl lyja! Brrr.... na ir vasara. Taip norisi, kad ryt per laisvą dieną (juk Mindaugo karūnavimo diena!:) bus šilta ir švies saulutė, bus galima ką įdomaus nuveikti. Na, nereikia prarasti vilties, vistiek bus ką veikti. Šiuo metu skaitau "Svetimšalę", reikia atiduoti į biblioteką, nes kažkas irgi nori ją skaityti. Tai čia blogiausias variantas. O šios dienos tema vėl apie planus, tikslus, sąrašus ir pan.

2017 m. liepos 4 d., antradienis

23 diena. Labiausiai įsimintinos atostogos

Labiausiai man įsimintiniausios atostogos buvo paauglystėje. Man tada buvo apie 15 metų ir teta, tėčio sesuo, padovanojo  kruizinę kelionę po Karibų jūrą. Kartu su ja ir jos šeima keliavom 2 savaites po įvairias salas plaukdami fantastišku kruiziniu laivu. Pamačiau nemažai įvairių šalių ir vietovių. Ši kelionė man be galo patiko. Gaila, kad tokios kelionės nėra pigios, tai keliaučiau ir keliaučiau.


2017 m. liepos 3 d., pirmadienis

22 diena. Dalykas, kurio nesu dariusi, nors dauguma žmonių tai jau yra padarę

Amm, nežinau net ką atsakyti į šią temą. Tikrai nežinau, ko aš nesu dariusi, ką kiti yra. Manau, yra labai daug dalykų, ko dar nesu patyrusi. Tik šiemet išmėginau gelinį nagų lakavimą, ko anksčiau niekada nemėginau. Ir man visai patiko, nors man visai patinka dažnai keisti nagų spalvas. Esu tikrai daug ko neišmėginus dar, kas kitiems įprasta. Kalbant apie grožio procedūras, tai nesu niekada prisiauginus blakstienų, prisiklijavus dirbtinių blakstienų, bent jau tai man dabar šauna į galvą. Kulinariniai reikalai dar prastesni, nes prisirenku daug naujų receptų, kurių noriu išmėginti, bet taip ir nepagaminu nieko. Tai va, manau, šiandien bus toks trumpas įrašas. Apgailestauju, kad pastaruoju metu nieko įdomaus nerašau. Esu vienoje iš savo kryžkelių ir bijau rinktis kelią, kuriuo toliau eiti. Bijau naujovių, bijau nepasisekimo, bijau streso ir negandų, todėl norisi jaustis saugiai ir eiti keliu, kuris nėra man mielas. Šiuo metu mano galvoje įvairios avantiūros, norisi kur nors išbėgti, kažką pamatyti ir pakeisti. Šiuo metu esu didelėje nežinomybėje. Kartais sąrašai ir planai tikrai slegia, bet be jų aš visai nieko nedaryčiau, tik sėdėčiau namie ir nieko neveikčiau. Na, o dabar iki rytojaus :)

2017 m. liepos 2 d., sekmadienis

21 diena. Kažkas, kas mane įkvepia

Šiandien buvau taip susikoncentravus į save, kad pamiršau blogą. Bet prisiminiau ir greit užmečiau akį į šios dienos temą. Visas savaitgalis prastas man. Lyja ir šalta, tai nuotaika bjauri mano. Vasaros vidurys, o reikia nešioti šiltus drabužius. O ir šiaip jaučiuosi pavargus nuo visko, norisi savaitę padrybsot lovoj ir nieko nedaryt. Tiesiog toks liūdesys mane apėmė, kad nieko nesinori daryti, apskritai nieko nesinori. 

Trumpai apie šiandienos temą. Neturiu vieno žmogaus, kuris mane įkvepia. Aš dažniausiai renkuosi pagal situaciją. Dažniausiai įkvėpimo ieškau knygose ir youtube kanaluose. Kartais mane labai motyvuoja stengtis Renata Goodley, o kartais motyvacinės knygos, vadinasi ir žmonės, jas parašę. Kartais, kad ir kaip juokingai skambėtų, bet mane įkvepia ir motyvuoja personažai. Bet berašydama taip pat pagalvojau, kad mes patys esame savo įkvėpimo šaltiniai. Mes patys sau nusistatome tikslus, kurių norime pasiekti, aplinka tik padeda lengviau tai padaryti. Kaip mano mama mėgdavo paauglystė man kartoti, niekada nesilygiuok į žmones, kurie yra žemesnio lygio nei tu, lygiuokis į geresnius ar bent jau į savo lygį. Ką ji tuo norėdavo pasakyti, tai kad visada reikia stengtis būti geresniu, nes nesistengti visada spėsiu. Mano mama yra vienas iš tų žmonių, kurie mane įkvepia ir už tai aš ją myliu. 

Kadangi šis savaitgalis man labai depresyvus (tikrai žinau, kas yra depresija), todėl labai motyvuotis ar ieškoti įkvėpimo šaltinių man nesisekė. Tikiuosi nauja savaitė bus geresne ir pūs palankūs vėjai mano tikslams pasiekti. Iki rytojaus :)

2017 m. liepos 1 d., šeštadienis

20 diena. Penki dalykai, dėl kuriais esu apsėsta

Už lango visai ne vasariškas oras, lyja ir šalta, o jau prasidėjo liepa. Šios dienos įrašas bus labai trumputis, nes noriu bėgti kaip tik daryti tai, kuo šiuo metu esu apsėsta. Tai gi, penki dalykai. Pirmas dalykas, tai knygų skaitymas. Dievinu knygas ir jose slypinčias istorijas. Taip pat esu apsėsta pinteresto, siuvinėjimu bei serialais. Paskutinis man šiuo metu labai patinkantis dalykas youtubas. Štai mano šiuo metu top 5 dalykai, kuriais esu apsėsta. Štai koks trumpas įrašas, oho. Bet tikrai labai labai noriu bėgti siuvinėti. Manau, viliuosi, greitu laiku pabaigsiu savo darbelį. Na iki rytojaus :)