Kas nematė ar neskaitė
"Saulėlydžio" sagos? Bent jau aš ir pažiūrėjau ir dar perskaičiau. Ir
man patiko viskas. Todėl drąsiai pasiėmiau šios autorės kitą kūrinį. Nors knyga
nėra plona, net 684 puslapiai, bet aš ją ryte surijau. Pasakojimas tiesiog
užburiančiai įtraukiantis. Tai puikus fantastinis kūrinys.
Pasakojimas pradedamas operacija, į
žmogaus kūną įkūnijamu ateiviu, vadinamu siela. Skaitydama šią dalį pagalvojau,
kad viskas vyksta blausiai apšviestoje trobelėje ir kaip įmanoma slapčiau,
kodėl man iškilo ši asociacija nenumanau, gal taip įsivaizdavau šią procedūrą,
kad viskas vyksta susikaupus, o aplinka vaizduojama labai intymiai. Sielos
įkūnijamos į gyvus žmones, kuriuos šie iš svetimos planetos atvykę padarai
valdo. Sielos siekia taikos, tvarkos, gėrio, tačiau visiškai užgožia žmogų, jis
tampa kaip indas, kurį valdo siela, o kūnas tampa sielonešiu. Tačiau pasaulyje
dar yra likę keletas grupelių žmonių, maištininkų, kurie nebuvo pagauti.
Pagrindinės istorijos veikėjos pasakojime
yra siela, vardu Klajoklė, ir jos sielonešė - Melani Straider. Melani buvo
pagauta, mėgindama surasti savo pusseserę. Merginai buvo apie dvidešimt metų,
todėl toks sielonešis vertinamas nepatikimai, todėl dažniausiai būna
sunaikinamas, tačiau siela Klajoklė pageidavo suaugusio žmogaus kūno ir
merginai buvo išgelbėta gyvybė. Po įkūnijimo siela patiria paskutinius žmogaus
gyvenimo momentus, po to visiškai užvaldo jo mintis ir žmogiškąja sąmonę
išstumia. Kuo ilgiau siela yra žmoguje, tuo labiau nyksta žmogiškoji sąmonė ir
lieka tik ateivis. Tačiau suaugusio žmogaus sąmonė, o ypač maištininko yra itin
stipri, todėl sielai yra sunku nustelbti žmogų ir visiškai jį užvaldyti. Taip
nutiko ir Melani atveju. Klajoklė, nors itin gerbiama siela, aplankiusi ne
vieną planetą, neįstengė visiškai užvalgyti sielonešės. Melani pradėjo mintyse
kalbėtis su Klajokle. Pradžioje jos buvo priešės, Klajoklė teikdavo visą
informaciją apie žmones, apie kuriuos pavyko sužinoti iš Melani atsiminimų.
Sielos siekė juos surasti ir pakeisti, todėl Klajoklei priskirta
persekiotoja itin kamantinėjo, kur galėtų slėptis maištininkai. Tačiau Klajoklė
iš Melani atsiminimų ir jausmų pradėjo pažinti žmones ir itin karštai norėjo
surasti Melani brolį ir jos mylimąjį, kuriuos ji pati įsimylėjo dėl šios
keistos simbiozės. Galų gale vieną dieną Klajoklė Melani padedama ryžtasi juos
surasti.
Istorija tęsiasi pasakojimu, kaip viename
kūne gyvenanti siela ir žmogus ieško joms brangių žmonių. Tačiau vietoj dviejų
mylimųjų, jos randa, tiksliau jas randa visas būrys maištininkų. Iš pradžių
Klajoklės visi bijo ir nekenčia už tai, ką jos padermė padarė žmonijai, tačiau
ilgainiui bėgant santykiai pasikeičia, žmonės priima Klajoklę į savo būrį,
pradeda vertinti už jos pastangas jiems padėti. Klajoklė net išmoksta meluoti
kitoms sieloms, kas melas iš principo sielų pasaulyje neegzistuoja, tik žmonės
supranta kada ji nesako tiesos. Čia Klajoklė sutinka savo sielonešės brolį,
kurį pamilsta ir gina kaip savo pačios, o sutiktas Melani mylimasis kelia tikrą
audrą jos pasaulyje. Džaredas, karštai mylintis Melani, trokšta ją susigrąžinti
net ir skaudindamas Klajoklę. Pasakojime užsimezga nauji santykiai tarp sielos
ir žmogaus, kito maištininko. Istorijos pabaigoje siela atskleidžia pačią
didžiausią paslaptį, kurios atskleidimas tolygus savo padermės išdavystei.
Klajoklė parodo kaip atskirti sielą nuo sielonešio, tačiau paprašo nežudyti
sielų, o jas išsiųsti į kitas planetas, taip pat paprašo ją nužudyti, nes ji
per daug pamilusi visus čia esančius žmones, radusi draugų, tačiau negalinti
pasilikti Melani kūne, taip būtų neteisinga nei jos pačios, nei Melani
atžvilgiu. Bet viskas įvyksta ne taip kaip ji planavo.
Manau tai graži istorija, o pabaiga...na
pabaiga man kaip ir visos "ilgai ir laimingai" pabaigos labai patiko.
gal patiks ir Jums. Malonaus kaitymo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą