Tai dar
viena ne taip jau ir seniai perskaityta knyga. Ją perskaičiau, kol laukiau
Naujųjų metų. Man labai patiko knygos viršelis. Ta senoviška nuotrauka ir
patraukė akį. O tai, ką perskaičiau taip pat nenuvylė. Ir vėl detektyvinė
istorija.
Veiksmas vyksta XIX a. Londone,
karalienės Viktorijos valdymo laikais. Įžangoje pasakojama apie Tomą de Kvinsį,
talentingą tų laikų rašytoją ir jo gėdingą priklausomybę nuo opijaus tinktūros. Tais
laikais opijaus tinktūra buvo laikoma nuskausminamaisiais vaistais, o ne
narkotine medžiaga, todėl opijaus vartojimas siekiant svaigintis nebuvo
suprantamas ir toleruojamas. Iš pradžių pamaniau, kad įžanga nebus
susijusi su pačiu romanu, bet klydau. Pasirodo Tomas de Kvinsis ir jo dukra
Emilė yra pagrindiniai knygos herojai.
Romanas pradedamas
šiurpia žmogžudyste bažnyčioje. Kilminga dama, netikėtai pasirodžiusi pamaldose
sukėlė sumaištį, kol pagaliau buvo nuvesta prie jos šeimai priklausančių
klauptų. Bažnyčioje dar didesnio susidomėjimo sulaukia neseniai iš Krymo karo
grįžęs didvyris pulkininkas Traskas. Vos nurimus sąmyšiui ir prasidėjus
apeigoms viską nutraukia kunigas, kuris ir pamatė kraupų vaizdą, pirmosios
romane nužudytos aukos kūną.
Visame romane
pamažu auginama įtampa, pasakojimas vis painėja. Skaitytojas įtraukiamas į
įvykių sūkurį, kartu su de Kvinsiu ir jo dukra lipančiu žudikui ant kulnų. Beskaitydama
vis spėliojau, kas galėtų būti tuo maniaku, kuris žudė ne atsitiktinius
asmenis, o labai tikslingai. Tai buvo kerštas, o žmogžudysčių vietose buvo paliekama
tam tikrų užuominų. Pirmoji nužudyta moteris bažnyčioje turėjo raštelį, kuriame
buvo užrašytas žmogaus, bandžiusio pasikėsinti į karalienę Viktoriją, vardas ir
pavardė, o nuvykus į moters namus, buvo rasta išžudyta visa namuose buvusi
šeima su tarnais. Ten taip pat buvo paliktas kitas raštelis su užrašu
"Jaunoji Anglija". Detektyvai iš Skotland Jardo kartu su rašytoju
stengėsi įminti paslaptį, kodėl kas nors galėjo norėti nužudyti visą šeimą ir
palikti tokius keistus raštelius.
Pasakojime vis
įsiterpdavo žudiko pasakojimo dalis. Lyg paaiškinimas, kodėl žmogus griebėsi
tokių šiurpių nusikaltimų, kodėl kerštas turėjo baigtis žmogžudystėmis,
siekiant nužudyti pačią karalienę. Atsiskleidus žudiko tapatybei tikrai
nustebau, nesitikėjau, kad tai galėjo būti būtent tas knygos veikėjas. O
pabaigoje rašytojas de Kvinsis išsiaiškino ir dar vieną istoriją, kuri
netikslingai ir galėjo pastūmėti po tiek metų prasidėjusias žmogžudystes.
Na ir painiai
prirašiau, bet nesinori atskleisti visų detalių, nes jei tai padaryčiau,
nebebūtų įdomu patiems išsiaiškinti, kas yra kas. Malonaus skaitymo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą