Aaaaa! Kaip noriu vėl į Kroatiją! Šiemet atostogos buvo su nuotykiais, bet vistiek labai patiko. O dabar nuo pradžių ir iš eilės. Kas? Kur? Kada? Kodėl? O buvo taip.... šiemet kartu dar būsimu vyru žiemą planuodami darbuose atostogas išsiprašėm vienodu laiku. Netikėtai pavasarį gimė idėja surengti tėveliams taip lauktą šventę ir iškelti kuklias vestuves. Planuodami šventę galvojome ir apie kelionę. O kaip be medaus mėnesio. Ir šovė mintis automobiliu vykti į Kroatiją. Kaip darėme taip ir padarėme. Gegužės mėnesį pradėjom planuoti kelionę ir užsisakėm visas nakvynės vietas ir laukėm atostogų pradžios.
Pagaliau atėjo ta taip ilgai laukta birželio 22 diena, paskutinė darbo diena. Lagaminai sukrauti ir paruošti, šeštadienį riedam automobiliu pas mano tėvus, nes bus arčiau važiuoti. Atsikeliam sekmadienio rytą, išsiruošiam, sėdu aš už automobilio vairo, atsisveikinam, palinkim sėkmės ir pradedam kelionę... o čia ir nutinka pirmasis nuotykis. Automobilis pradeda ožiuotis, vairas nenori pasiduoti sukiojamas. Man panika, nes pirma mintis, kuri man šovė į galvą, tai kad nuplauks mūsų atostogos ir kelionė. Laimei mašinos gedimas nebuvo mirtinas, todėl pirmadienį gavę vietą autoservise šiek tiek paremontavo automobiliuką, nors gedimo ir nepašalino, niekur neradom reikiamos detalės. Po autoserviso sėdėjom ir galvojom, ką darom, ar rizikuojam... sutarėm, kad verta bandyti laimę ir pavakarę išvykom iš Šiaulių.
Pirmasis vakaras buvo sunkus. Turėjome nuvykti iki Krokuvos, kur būtume praleidę naktį ir pusdienį skyrę pasivaikščiojimui po miestą, tačiau nespėjome, ir vėlyvą naktį ieškojome, kur galėtume pernakvoti. Nusiminiau dėl prarastų pinigėlių, nes juk nesame milijonieriai, todėl pranešiau per booking.com programėlę, kad laiku nespėsime atvykti ir užpildžiau paraišką, nurodydama neatvykimo priežastis, dėl pinigų grąžinimo. Ilgai laukus vis gi viešbučio administracija nusprendė grąžinti pinigėlius. Radome jaukų viešbutuką Strykove, ten susimokėjome už nakvynę ir numigome, o ryte vėl patraukėme į kelią. Ir vėl pavėlavome į kitą nakvynės vietą, nes viskas labai išsibalansavo ir nespėjome laiku nuvykti. Vėl pasinaudojau tuo pačiu booking.com per kurį buvome užsisakę nakvynę. Ten pasitaikė labai įdomūs šeimininkai, pranešė, kad nesijaudintume dėl atsiskaitymo už kambarį, jo jie neims ir pakvietė kitą sykį užsukti pas juos. Taip ir pravažiavom nesustoję Čekijos miestelį Mikulovą, kuris yra prie Čekijos Austrijos sienos. Galvojome, kad pavyks pasiekti Kroatiją tą pačią dieną, tačiau nuovargis padarė savo, todėl sustojome Slovakijoje, automobilių aikštelėje. Numigę keletą valandų tęsėme kelione ir pagaliau pasiekėme savo tikslą Kroatijoje - Crikvenica miestelį. Ten apsistojome puikiuose, bet ir nepigiuose, apartamentuose, kuriuose praleidome 5 nuostabias dienas.
Viešėdami Kroatijoje aplankėme Plitvicų nacionalinį parką. Gamtos vaizdai tiesiog užbūrė. Nors ten keliavome apniukusią ir lietingą dieną, bet nuplaukus per ežerą oras buvo pasakiškas, o išėjus iš parko vėl patekome į lietų. Važiavom serpantinais, matėm kalnus, žydrą jūrą, jūros ežių. Kelionė buvo verta, tik labai gaila, kad trumpai pabuvom ir mažai ką spėjom pamatyti. Nors labiau kelionė labiau buvo ne pažintinė, o poilsinė.
Galiausiai teko atsisveikinti su Kroatija ir grįžti namo. Štai čia buvo nuotykių antra dalis. Pirmą dieną pasiekėme Čekiją, Brno miestą. Pernakvojome pačiame centre, šiek tiek pasivaikščiojome po senamiestį. Čia pastebėjome pirmuosius mašinos negalavimus. Galvojome, kad per naktį ji pailsės i kitą rytą vėl viskas bus gerai, bet... Pasiekėme Lenkijos dieną, sustojome aikštelėje netoli Katovicai ir nebepajudėjome. Sugedo automobilio sankabos sistema. Buvo baisu, nes iki namų buvo likę dar 1000 km, o kaip grįžti nežinojome. Laimei, buvome apsidraudę KASKO draudimu, čia jie tikrai padėjo, nes automobilį nugabeno į artimiausią autosrvisą, kur mums pasisekė, nes buvo labai malonūs žmonės. Darbuotojai tikrai pasistengė mums padėti ir operatyviai paros bėgyje sutvarko automobilį, nors teko ir stipriai paploninti kišenę (Lietuvoje remontas būtų buvęs bent 30-40% brangiau). Tuo ir baigėsi mano ryšiai su KASKO, nors ir nenutraukiau su jais sutarties. Pasirodo, jei automobilis sugenda mechaniškai svetimoje šalyje, pačiam reikia susigalvoti kaip grįžti namo, jei nusprendžiama, kad automobilį vilktų namo (tai padaro per 20 dienų). Bet čia dar ne viskas, taip pat pačiam reikia susirasti, kad pasaugos automobilį su visais dokumentais iki kol atvyks vilkikas, kuris neaišku kada atvyks. Čia nemalonioji patirtis su KASKO. Laimei, automobilis buvo pataisytas, kelionę pratęsėme, sustojome dar vienai nakvynei už Varšuvos ir grįžome pro Suvalkus (sustojome apsipirkti) namo. Štai kokios buvo atostogos keliaujant. Tikrai įdomi patirtis.
O čia keletas nuotraukų iš kelionės. Kroatija, Crikvenica ir Plitvicų nacionalinis parkas.
Viešėdami Kroatijoje aplankėme Plitvicų nacionalinį parką. Gamtos vaizdai tiesiog užbūrė. Nors ten keliavome apniukusią ir lietingą dieną, bet nuplaukus per ežerą oras buvo pasakiškas, o išėjus iš parko vėl patekome į lietų. Važiavom serpantinais, matėm kalnus, žydrą jūrą, jūros ežių. Kelionė buvo verta, tik labai gaila, kad trumpai pabuvom ir mažai ką spėjom pamatyti. Nors labiau kelionė labiau buvo ne pažintinė, o poilsinė.
Galiausiai teko atsisveikinti su Kroatija ir grįžti namo. Štai čia buvo nuotykių antra dalis. Pirmą dieną pasiekėme Čekiją, Brno miestą. Pernakvojome pačiame centre, šiek tiek pasivaikščiojome po senamiestį. Čia pastebėjome pirmuosius mašinos negalavimus. Galvojome, kad per naktį ji pailsės i kitą rytą vėl viskas bus gerai, bet... Pasiekėme Lenkijos dieną, sustojome aikštelėje netoli Katovicai ir nebepajudėjome. Sugedo automobilio sankabos sistema. Buvo baisu, nes iki namų buvo likę dar 1000 km, o kaip grįžti nežinojome. Laimei, buvome apsidraudę KASKO draudimu, čia jie tikrai padėjo, nes automobilį nugabeno į artimiausią autosrvisą, kur mums pasisekė, nes buvo labai malonūs žmonės. Darbuotojai tikrai pasistengė mums padėti ir operatyviai paros bėgyje sutvarko automobilį, nors teko ir stipriai paploninti kišenę (Lietuvoje remontas būtų buvęs bent 30-40% brangiau). Tuo ir baigėsi mano ryšiai su KASKO, nors ir nenutraukiau su jais sutarties. Pasirodo, jei automobilis sugenda mechaniškai svetimoje šalyje, pačiam reikia susigalvoti kaip grįžti namo, jei nusprendžiama, kad automobilį vilktų namo (tai padaro per 20 dienų). Bet čia dar ne viskas, taip pat pačiam reikia susirasti, kad pasaugos automobilį su visais dokumentais iki kol atvyks vilkikas, kuris neaišku kada atvyks. Čia nemalonioji patirtis su KASKO. Laimei, automobilis buvo pataisytas, kelionę pratęsėme, sustojome dar vienai nakvynei už Varšuvos ir grįžome pro Suvalkus (sustojome apsipirkti) namo. Štai kokios buvo atostogos keliaujant. Tikrai įdomi patirtis.
O čia keletas nuotraukų iš kelionės. Kroatija, Crikvenica ir Plitvicų nacionalinis parkas.
Čekija, Brno.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą