2018 m. balandžio 10 d., antradienis

Jussi Adler-Olsen "Moteris narve"

Naujai perskaityta knyga, jėėė! Pagaliau perskaičiau, nors taip ir negalėčiau sakyti, nes ši knyga, kaip ir daugelis kitų, man skaitėsi lengvai, o ir patiko. Ir taip, tai dar vienas detektyvas! Kaip man jie patinka (o dabar kol siuvinėju siuvinį, tai žiūriu spėkit ką? ogi taip, detektyvą "Mentalistą"). Tai va, daug nedaugžodžiaujant trumpai apie knygą.





Knyga susideda iš dviejų pasakojimų ir dviejų laikotarpių. Pirmas veiksmas prasideda 2002 metais, pasakojama apie jauną ir veiklią moterį, kuri dirba vyriausybėje. Pasakojama apie jos gyvenimą. Antras veiksmas vyksta jau 2007 metais, kur rašoma apie detektyvą ir jo tiriamą bylą. Knygoje taip ir kaitaliojimas pasakojimas iš vieno į kitą. Bet daugiausiai pasakojama apie tokį detektyvą, kuris man šiek tiek priminė daktarą Hausą iš to paties serialo. Nepatenkintas, ciniškas, gal net nusivylęs gyvenimu, o labiausiai toks tapo jis po vieno tyrimo, kurio metu turėjo aiškintis žmogžudystę, bet kartu su kolegomis pakliuvo į spąstus, kur vienas partneris žuvo, o kitas liko suluošintas visam gyvenimui. Tai štai toks yra detektyvas Karlas Mjornas mano akimis. Būtent jam pavedama rūpintis nauju skyriumi, kurį prieš rinkimus nutarė įkurti dėl vienos politinės partijos iniciatyvos. "Q skyrius" turi tirti skandalingas ir beviltiškas bylas, kurios taip ir nebuvo išaiškintos ar atgulė į stalčių kaip neaiškios. Gavęs padėjėją Karlas pagaliau prisiverčia dirbti (panašu į mane, nes man irgi kartais reikia motyvacijos prisiversti atlikti kokius nors ne itin malonius darbus), atrūšiavęs bylas pasiima pirmą pasitaikiusią. Paaiškėja, kad jo išsirinkta byla yra būtent prieš 5 metus dingusios politikės Meretės Liungor, kurios mįslinga pradingimo istorija buvo nurašyta kaip nelaimingas atsitikimas kelte, kur galimai ji iškrito už borto ir nuskendo.

Karlas, kartu su savo padėjėju, padeda tirti bylą. Jo nuojauta sakė, kad Meretė negalėjo nuskęsti, kad kažkas yra ne taip. Karlas pradėjo knaisiotis, ieškoti ryšių, domėjosi jos gyvenimu, kolegomis. Pasitelkė visą savo įžvalgą. Man patiko šio detektyvo cinizmas, romane jis pavaizduotas nuovokiu žmogumi, su savotišku požiūriu į gyvenimą. Tuo tarpu pasakojimas Meretės akimis nėra toks malonus. Romane aprašomas trumpas moters gyvenimas iki pagrobimo, apie jos šeimą - neįgalų brolį, kuriam ji skyrė visą savo dėmesį, dėl kurio pati neturėjo savo asmeninio gyvenimo. O tada įvyksta tai, ko ji net negalėjo įsivaizduoti - ją pagrobia, pralaiko visiškoje tamsoje keletą mėnesių, o po to staiga grobikai užduoda neįtikėtiną klausimą, kurį pati Meretė sau nuolat uždavinėjo - kodėl ji čia, kodėl ją pagrobė ir šitaip kankina. Kankintojai visiški sadistai, po kelių mėnesių aklinos tamsos jie moteriai gimtadienio proga padovanoja metus šviesos, o kadangi Meretė neatsakė į jai užduotą klausimą, tai patalpoje, kurioje yra laikoma, padidina slėgį. Ir taip šis klausimas užduodamas kasmet, tai įjungiama, tai išjungiama šviesa ir didinamas slėgis.

Galiausiai šios dvi istorijos laiko atžvilgiu prisiveja viena kita ir pabaigoje veiksmas vyksta jau 2007 metais, likus keliems mėnesiams iki Meretės gimtadienio, kai pagrobėjai buvo suplanavę nužudyti moterį. Laimei, viskas baigiasi laimingai.
Ar verta skaityti? Na, man tikrai negaila praleisto laiko su šia knyga. Tikrai nenusivyliau.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą