2016 m. vasario 15 d., pirmadienis

Kristina Sabaliauskaitė “Silva rerum” II ir III dalys.

Na štai pagaliau perskaičiau paskutinę „Silva rerum“ trilogijos dalį. Bet pradėsiu nuo pradžių, t. y. nuo antros trilogijos dalies, kurios dar neaprašiau.

Pradėjusi skaityti „Silva rerum II“ ilgokai nesusigaudžiau apie kuriuos šeimos narius rašoma. Kadangi istorijos pradžioje nebuvo paminėtos nei datos, nei kitos detalės, iš pradžių pamaniau, kad istorija tęsiama apie Norvaišų dvynukus, tik jau suaugusius. Tačiau taip nėra. Pasakojimas perkeliamas keliasdešimt metų į priekį. Antroje dalyje pasakojama apie jau suaugusį Kazimiero Norvaišos sūnų Joną Izidorių, jo šeimą. Taip pat knygoje skaitytojas ras ir Uršulės Norvaišaitės istorijos tęsinį. Pasiutusi, iš vienuolyno išvogta Norvaišaitė ištekėjo už Jono Kirdėjaus Bironto. Pasakojama apie jų audringą meilę ir tai, kad susilaukė trejų sūnų. Tačiau jų likimas nebuvo palankus ir Birontų giminės tesėjų gyvų neliko. Paskutinysis gyvas sūnus, sirgęs sifiliu, mirė krašte siaučiant marui. Kadangi Birontai turėjo nunykti sulig Uršule, jau būdama solidaus amžiaus moteriškė pasišovė savo turtą užrašyti brolio vaikui, su sąlyga, kuri paaiškės tik trečioje knygos dalyje. Susikrovusi savo kelioninius daiktus ponia iškeliavo pasitikti savo likimo (ir mirties) į tėvoniją – Milkantus.

Tuo tarpu daugiausia dėmesio skiriama Norvaišų šeimai, ypač jaunajai poniai Onai Kotrynai ir jos dukrai Teofilei. Grįžusios į vyro tėvoniją ten jaunosios damos patiria įvairių nuotykių. Tačiau daugiau nepasakosiu, o rekomenduosiu perskaityti knygas. Man tiek patiko visa trilogija.

Trečioje dalyje pasakojama apie Jono Izidoriaus Norvaišos vyriausiąjį sūnų Petrą Antaną, jo šeimą, ryšius su Radvilomis, meilės nuotykius. Čia paaiškėja ir kokia sąlygą pareikalavo teta Uršulė, norint paveldėti jos turtus. Sūnėnas turėjo susilaukti net penkių vyriškosios lyties vaikų, kurie užtikrintų Norvaišų giminės pratęsimą, kas nepavyko jai su Birontų gimine. Nors šeimoje Petras Antanas turėjo vyresniąją seserį Teofilę ir dar keturis jaunesnius brolius, visas veiksmas sukasi apie vyriausiąjį. Pasakojama apie jo sukurtą šeimą, nenusisekusius santykius su žmona, meilės jai nejautimą, ir moterį, kuri nors ir apgavo, privertė pažinti meilę. Knygoje rašoma apie to meto politiką, seimelių ir seimų intrigas, siekius nuversti Radvilas ir į visą tai įpainiotus žydus, kurie tuo metu buvo kaltinami dėl įvairių negandų ir nelaimių. Galiausiai viskas baigiasi laimingai, o knyga baigiama jau pasenusio Petro Antano Norvaišos pamąstymais mirties patale.


Mano vertinimas, verta dėmesio knyga. Perskaičiusi tikrai nesigailėjau, tai įdomi, pilna jausmų giminės istorija.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą