Pastarąsias kelią dienu labai peršalau, tai savijauta buvo
ir vis dar yra švelniai tariant nekokia. Bet kadangi šiandien jaučiuosi geriau,
o darbų dirbti nelabai norisi, tik gulinėt lovoj, vis tiek nusprendžiau
aprašyti dar kelias knygas. Tai hmmm, ar tai serija sunku pasakyti, bet ir ne
trilogija, nes knygos tik dvi. O paskaityti vertos ne tik romantikos mėgėjams,
nes radau keletą itin vertingų ir pamokančių citatų. Gaila, kad tuo metu
nesusiradau jokios skiautės, kad galėčiau jas pasižymėti. Kaip bebūtų, knygos
susiskaitė itin greitai ir maloniai.
Vis dar neapsisprendžiu ar tai serija, ar ne, bet ši knygų
serija man labai patiko. Jau imdama į rankas „Beveik niekada“ žinojau, kad
knyga bus apie jausmus, meilę, bet kad tai taip pat istorija ir apie gyvenimą
net nenutuokiau. Knygos pasirodė kažkuo artimos, gal todėl, kad kai kurie
aprašomi išgyvenimai ir man nėra svetimi. Trumpai apie knygas.
Pirma knyga „Beveik niekada“ pradedama pasakoti apie jauną
merginą, kuri vieną dieną viską metusi sėdo į pirmą pasitaikiusį autobusą
nelabai žinoma kryptimi. Ir čia jos laukė pats didžiausias nuotykis, atnešęs
meilę. Kemrina, toks merginos vardas, išgyveno skaudžią mylimojo netektį.
Vidurinėje jos mylimasis žuvo autoavarijoje. Nuo to laiko viskas pradėjo tik
blogėti, o depresija ėmė viršų. Po mokyklos susiradusi darbą ir pradėjusi
planuoti apie išsikėlimą iš tėvų namų, staiga Kem viską meta ir išvyksta į
kelionę, kurią kažkada planavo su savo jau mirusiu vaikinu. Prisikrovusi
kuprinę būtiniausių daiktų, su rankine ir mobiliuoju mergina nusiperka bilietą
į pirmą pasitaikiusią valstiją. Važiuojant per Ameriką vienoje iš valstijų į
autobusą įsėda išvaizdus, panašaus amžiaus vaikinas. Kem prašo, kad tik jis
nesisėstu šalia, bet vaikinas įsitaiso už jos. Iš pradžių jie nei šnekasi, nei
kreipia vienas į kitą dėmesio, nors abu dega smalsumu. Galiausiai atsiranda
smulkmena, kuri priverčia merginą prakalbinti pakeleivį. Čia prasideda jų
bendras nuotykis. Žinoma, kaip ir kiekvienoje romantinėje knygoje, vaikinas
įsimyli merginą, o mergina – vaikiną. Tik istorija kur kas painesnė. Jie abu
patyrė skaudžių gyvenimo pamokų, o atskleidę savo jausmus, vos vienas kito
nepraranda...
Antra knyga „beveik visada“ toliau pasakoja apie Kemriną ir
jos autobuse sutiktą vaikiną Endrių. Taip, Endrius išgyvena sunkią ligą, tačiau
šįkart gyvenimas laimės pagailėjo merginai. Per trumpą pažinties laiką jiedu ne
tik spėja įsimylėti, apsigyventi kartu, išgyventi sunkią ligą, bet ir prarasti
tai, kas brangiausia – naują gyvybę. Kem puola į gilią depresiją, o judviejų
santykiai pakrypsta ties išsiskyrimo riba.
Negaliu per daug išsiplėsti ir papasakoti daugiau, nes reikia
pačiam perskaityti, o tai padaryti verta. Ir (!) jei viską išpasakosiu nebebus
taip įdomu tiems, kurie nuspręs atsiversti šias nepaprastas knygas. Bent jau
mane jos sužavėjo. Nesvarbu kokio amžiaus bebūnant, knygose yra tikrai gerų
minčių ir net kai kurias iš jų galima pritaikyti kaip patarimus ir pritaikyti
gyvenime. Knygos man labai patiko. Ar skaityčiau antrą kartą? Tikrai taip,
Kemrinos ir Endriaus istorija pamoko, kad gyvenime nereikia ir net negalima
pasiduoti.
