Su interneto dienoraščio (blogo) diena!

Jau kelios dienos nieko neparašiau, bet labai skubu pabaigti perskaityti K. Sabaliauskaitės knygą „Silva rerum“, kad pasidalinčiau savo įspūdžiais. Bet šiandien užmetusi akį į facebook paskyrą užmačiau nuotrauką su prierašu, kad šiandien paskutinė laisvės diena, o rytoj moksleiviai grįš į mokslus. O dar pamačiau, kad taip pat šiandien ir blogų diena. Su kuo ir sveikinu visus tinklaraštininkus. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau ir aš pasiryžau rašyti interneto dienoraštį.

Su interneto dienoraščių diena!

Savaitgalio malonumai

Visą rytą galvojau, kad tik nepamirščiau papasakoti apie praėjusį savaitgalį, bet visai tam nebuvo laiko. Pagaliau pasidariau ramunėlių ir cinamono arbatos puodelį ir leidžiu sau atsipūsti nuo darbų. Persikraustymas į naują kabinetą tikrai vargina, nors tai ir labai smagu. Bet nuo pradžių.

Penktadienį pagaliau su kolegėmis persikėlėme į naują kabinetą. Darbo buvo kaip visada daug, tai ne visada pavyksta rasti laisvą minutę poilsiui. Persinešant daiktus buvo didžiulė netvarka, nes, nors ir dirbu dar palyginti neilgai, dokumentų prikaupiau nemažai. Dar ir šiandien daugiau nei pusdienį juos rūšiavau. Po darbo apsilankiau bibliotekoje, gavau puikią Kristinos Sabaliauskaitės knygą „Silva Rerum“. Nors dar perskaičiau tik kelis puslapius, bet knyga tikrai įdomi ir verta dėmesio. Dar įsigijau Modestos Žukauskaitės „Slaptomanė. Darbo knyga“, nes vis neprarandu vilties išmokti sveikai maitintis ar numesti nereikalingus kilogramus.

Šis šeštadienis buvo ypač darbingas. Tėvams padėjau prie namų ūkio. Gera sugrįžti pas tėvelius nesvarbu ar padėti darbus dirbti ar tiesiog pasėdėti prie pietų stalo. Kadangi jie dar laiko ir bičių, tai tądien teko prisidėti prie tų bitelių maitinimo. Šiaip šių vabalėlių prisibijau, o ką jau kalbėti apie jų įgėlimus, bet ši patirtis man tikrai patiko. Gal prie to prisidėjo ir tai, kad bitelės buvo ramios, nes mama maitino jas specialiu sirupu jau vakare, kai aktyvumas yra gerokai sumažėjęs.

Sekmadienį skyriau poilsiui, knygų skaitymui ir siuvinėjimui kryželiu. Siuvinėju Thomas Kinkade paveikslą „Christmas Moonlight“. Nuostabaus grožio paveikslas. Tikiuosi pavyks man jį užbaigti.

Štai toks buvo mano savaitgalis, o kaip praėjo jūsiškis? :)

Myliu knygas

Viena iš pirmųjų mano perskaitytų knygų, kurias atsimenu, yra pasaka apie Gražuolę ir pabaisą. Nuo tada knygų skaitymas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi. Nors man jau senokai nėra „niolikos“ vis tiek į rankas imu ne tik brandesnes knygas, bet ir paaugliškas, kuriose netrūksta meilės, nuotykių ir jaudinančių įvykiu tik, kad jos na paaugliškos.

Vis dar neturiu mėgstamiausio žanro, skaitau nuo fantastikos iki tik suaugusiems skirtų leidinių, nuo savišvietos leidinių iki patarimų apie sveiką gyvenseną, augalus, sodus ar kulinarinių knygų. Neturiu nei mėgstamos knygos, kurią galėčiau rekomenduoti draugams ar pažystamiems kaip vertą dėmesio ir privalomą turėti asmeninėje bibliotekoje. Tikiuosi to ir nebus, nes kiekviena knyga yra savaip gera, kiekvienoje jų galima rasti tai, kas mane verčia nenustoti skaityti.

Šiuo metu iš bibliotekos turiu parsinešusi kalną knygų, ir dar keletą turiu .pdf formatu. Manau, kad savo perskaitytais kūriniais galėčiau pasidalinti.

Ir tai tik vienas iš mano pomėgių...

Apie mane

Jau ne pirmi metai pagalvoju apie tinklaraščio rašymą, o ką jau kalbėti apie tai, kaip jį išlaikyti ir nuolat pildyti. Kai jau nusprendžiu, kad jau metas, iškyla problema, o kaip šį tinklaraštį pavadinti, kokį dizainą parinkti, o svarbiausias klausimas – apie ką rašyti. Tokie svarstymai kankina dar ne vieną dieną ar savaitę.

Vis užmetu akį į tinklaraščius apie maistą, madą, grožį, knygas, rankdarbius ir pan. Viskas traukia akį, nes man visa tai įdomu. Ir galvoju, kad šios tinlaraštininkės tiek daug pasiekusios, taip įdomu žiūrėti į nuostabias, profesionales nuotraukas, iškalbingus įrašus, o aš vis dar nežinau ko noriu iš gyvenimo ir nuo ko pradėti. Vis svarstau, kad kam man to reikia, juk jau tiek daug visko prirašyta. Ir taip besvarstydama nusprendžiau, kad siekti tokių aukštumų nesieksiu, tam reikia įdėti daug darbo, turėti gerą iškalbą ir nuojautą, todėl jei toms aukštumoms lemta ateiti, taip ir bus, bet tinklaraštį darysiu taip, kaip pati suprantu.

Rašysiu apie viską po truputį, galbūt chaotiškai, nenuosekliai, su klaidom ir be jokios pagrįstos logikos, bet taip, kad jis būtų mielas man. Jei patiks ir tau, mielas skaitytojau, tada tariu nuoširdų ačiū.